28 ES šalyse yra renkamas 751 Europos Parlamento narys. Išrinkti europarlamentarai atstovaus rinkėjų interesams kitus penkerius metus. Šie Europos Parlamento rinkimai suteiks didesnę galimybę rinkėjams daryti įtaką būsimam Europos Sąjungos politikos kursui.

Kada vyks rinkimai?

Kiekviena valstybė narė turi savus rinkimų įstatymus ir kiekviena iš jų nusprendžia, kurią dieną per tą keturių dienų laikotarpį jos piliečiai eis į balsavietes. Lietuvos rinkėjai savo 11 EP narių rinks gegužės 25 d. Visų 28 valstybių rezultatai bus paskelbti gegužės 25 d., sekmadienio, vakarą.

Ką bendro turi Europos Parlamento sprendimai su manimi?

Kartais atrodo, kad sprendimai, priimami Europos Parlamente, nėra susiję su kiekvieno mūsų gyvenimu. Bet su daugeliu sprendimų susiduriame kasdien: parduotuvėse, kelionėse, ligoninėse, pajūryje… Tik apie tai nesusimąstome. Maisto ženklinimas, indėlių draudimas, keleivių teisės apsauga, garantiniai laikotarpiai buitinei technikai, žaislų saugumo reikalavimai, skubi medicinos pagalba kitose ES šalyse, pigesni skambučiai mobiliais telefonais iš užsienio – šioms ir kitoms sritims Europos Parlamentas padarė didžiulę įtaką.

Kodėl šie rinkimai kitokie?

Kadangi Sąjunga siekia įveikti ekonomikos krizę, o ES lyderiai svarsto, kokia kryptimi pasukti ateityje, šie Europos Parlamento rinkimai yra svarbiausi iš visų iki šiol buvusių.

Jais rinkėjams ne tik sudaromos galimybės įvertinti ES lyderių pastangas kovoti su krize euro zonoje ir išreikšti savo nuomonę dėl glaudesnės ekonominės ir politinės integracijos. Šie rinkimai taip pat yra pirmieji rinkimai nuo to laiko, kai 2009 m. Lisabonos sutartimi Europos Parlamentui buvo suteikta keletas svarbių naujų įgaliojimų.

Svarbus naujas Lisabonos sutartimi įtvirtintas aspektas – iškeldamos naują kandidatą į Europos Komisijos pirmininko pareigas, valstybės narės pirmą kartą turės atsižvelgti į Europos Parlamento rinkimų rezultatus. Naujasis Parlamentas turės šį kandidatą patvirtinti: Sutartyje numatyta, kad Europos Parlamentas renka Komisijos pirmininką. Tai reiškia, kad rinkėjai nuo šiol gali aiškiai išsakyti savo nuomonę dėl to, kas turėtų perimti ES valdžios vairą.

Penkios iš trylikos Europos politinių partijų pasiūlė savo kandidatus į Europos Komisijos pirmininko postą. Europos liaudies partija siūlo į šias pareigas buvusį Liuksemburgo premjerą ir Euro grupės pirmininką Jean-Claude Juncker, Europos socialistų partija – dabartinį Europos Parlamento pirmininką Martin Schulz, Liberalų ir demokratų aljansas už Europą – buvusį Belgijos premjerą ir dabartinį Liberalų frakcijos EP pirmininką Guy Verhofstadt, Europos žaliųjų partija – dabartinį EP narį José Bové ir vokietę Ska Keller, o Europos kairieji – Graikijos SYRIZA partijos pirmininką Alexis Tsipras.

Po rinkimų iškilusi nauja politinė dauguma kitus penkerius metus taip pat formuos Europos teisėkūrą įvairiose srityse nuo bendrosios rinkos iki piliečių laisvių. Parlamentas – vienintelė tiesiogiai renkama ES institucija – dabar yra Europos sprendimų priėmimo sistemos ramstis ir turi vienodus įgaliojimus su valstybių vyriausybėmis priimti beveik visus ES teisės aktus.

Nežinote už ką balsuoti?

Pasidarykite testą www.euvox.eu ir sužinokite, kokių partijų pažiūros Jums artimiausios.O tada ateikite balsuoti!