Europos Sąjunga (ES) yra 27 Europos šalių ekonominė ir politinė sąjunga. Ji buvo įkurta 1993 m. Mastrichto sutartimi ir susideda iš valstybių narių, priklausančių Europos Tarybai. Laikui bėgant ES išaugo iš pirmųjų šešių narių steigėjų – Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų, Liuksemburgo ir Italijos. Šiuo metu joje gyvena daugiau kaip 500 mln. žmonių, o visos valstybės narės turi bendrą prekių ir paslaugų rinką, kurioje naudojama bendra valiuta – euras.
Pagrindinė ES misija – skatinti taiką, saugumą ir gerovę tarp valstybių narių. Siekdama šio tikslo, ji įsteigė keletą institucijų, pavyzdžiui, Europos Parlamentą (EP), Europos Sąjungos Tarybą (dar vadinamą Taryba), Europos Komisiją (EK), Teisingumo Teismą (ESTT), Audito Rūmus (Audito Rūmus) ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą (EESRK). Kiekviena institucija atlieka svarbų vaidmenį padėdama užtikrinti, kad ES teisės aktai būtų sąžiningai įgyvendinami visose valstybėse narėse.
Iš esmės ES yra suskirstyta į tris pagrindines šakas: įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę. Įstatymų leidžiamąją valdžią sudaro dvi institucijos: Europos Parlamentas (EP) ir Europos Sąjungos Taryba (Taryba). Šios dvi institucijos glaudžiai bendradarbiauja kurdamos teisės aktus, kuriais reglamentuojami visi jų bendruomenių gyvenimo aspektai.
EP kas penkerius metus tiesiogiai renka visų valstybių narių piliečiai, šiuo metu EP dirba 705 nariai, atstovaujantys maždaug 450 mln. piliečių. Jie sprendžia klausimus, susijusius su prekybos politika, teisingumu, užsienio reikalais ir t. t., taip pat siūlo naujus teisės aktus, kuriuos svarsto nacionalinės vyriausybės. Tais klausimais, dėl kurių valstybės narės nesusitaria pirmąja instancija, Parlamentas sprendžia, ar jas pakeisti, kad sprendimai svarbiais klausimais nebūtų atidėliojami ilgiau nei būtina.
Tarybą sudaro kiekvienos ES šalies nacionaliniai ministrai, kurie reguliariai susitinka aptarti tokių klausimų kaip klimato kaita ar finansų reguliavimas. Kitaip nei Parlamentas, jie negali siūlyti naujų teisės aktų, o Parlamento pasiūlytus teisės aktus tvirtina balsų dauguma arba kvalifikuota balsų dauguma, priklausomai nuo to, kas konkrečiu metu svarstoma. Be to, prireikus ji koordinuoja valstybių narių derybas per tarpininkavimo procesus, pavyzdžiui, susijusius su „Brexit’u”, ir taip sudaro sąlygas veiksmingiau siekti pažangos, kai visoms su konkrečiu klausimu susijusioms šalims nepavyksta lengvai pasiekti konsensuso.
Vykdomąją valdžią sudaro Europos Komisija (EK), kuri yra administracinė institucija, atsakinga už teisės aktų siūlymą ir įgyvendinimą. EK pirmininką, šiuo metu juo yra Ursula von der Leyen, kas penkerius metus renka Parlamentas, gavęs Tarybos pritarimą. Iš viso joje dirba 28 komisarai, atsakingi už kiekvieną konkretų sritį, pavyzdžiui, žemės ūkį arba skaitmeninę ekonomiką ir visuomenę, kuriuos skiria valstybės narės, gavusios EP ir Tarybos patvirtinimą.
EK atlieka ne tik teisėkūros funkciją, bet ir svarbų vaidmenį užtikrinant, kad ES teisės aktai būtų tinkamai įgyvendinami kiekvienoje valstybėje narėje. Tai reiškia, kad ji gali inicijuoti tyrimus dėl bet kokių ES teisės pažeidimų, įskaitant susijusius su konkurencijos politika ar aplinkos apsauga, imtis vykdymo užtikrinimo priemonių ir prireikus net skirti baudas ar nuobaudas.
Teisminę valdžią sudaro Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) ir Audito Rūmai (CAU). ESTT užtikrina, kad valstybės narės teisingai taikytų visus ES teisės aktus, ir prireikus sprendžia jų tarpusavio ginčus. Jis taip pat gali priimti prejudicinius sprendimus, kuriais privalo vadovautis bet kuris kitos valstybės narės teismas, nagrinėjantis panašias bylas. Galiausiai ESTT atlieka nepriklausomo auditoriaus funkciją, užtikrindamas, kad visos ES institucijos tinkamai naudotų viešąsias lėšas.
Apskritai ES organizacinė struktūra yra sudėtinga ir turi daug judančių dalių. Tačiau jos pagrindinis tikslas tebėra skatinti taiką, saugumą ir gerovę tarp valstybių narių – to ji siekia per kolektyvinį įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios sprendimų priėmimo procesą.
0 Comments