Europos Sąjunga (ES) – tai 28 Europos šalių ekonominė ir politinė partnerystė. 1958 m. įkurta ES ilgainiui nuolat augo ir tapo viena svarbiausių šiuolaikinio pasaulio institucijų, palengvinančių ir skatinančių įvairią veiklą, kuri padėjo formuoti žemyno politinį kraštovaizdį ir ekonominę gerovę. Šiame straipsnyje bus nagrinėjama įvairi nauda, kurią valstybėms narėms gali suteikti priklausymas Europos Sąjungai.
Ekonominė ir prekybos nauda
Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių daugelis šalių nusprendžia prisijungti prie ES, yra ekonominės priežastys. ES sudaro palankias sąlygas laisvai prekybai tarp visų jos narių, t. y. prekėmis galima keistis be jokių muitų ar kitų mokesčių. Tai padeda išlaikyti žemas kainas, palyginti su kitais prekybos blokais, tokiais kaip NAFTA ar MERCOSUR, todėl didėja Europos šalių konkurencija ir galiausiai tai naudinga vartotojams. Be to, dėl šio laisvosios prekybos susitarimo ES įmonės gali patekti į daug didesnę rinką, nei turėtų, jei nebūtų jos dalimi. Dėl to didėja gamybos efektyvumas, o tai dar labiau padeda mažinti kainas vartotojams.
Dar vienas būdas, kuriuo narystė ES yra naudinga šalims ekonominiu požiūriu, yra bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP). BŽŪP nustatomos taisyklės, kaip valstybės narės turi tvarkyti savo ūkininkavimo veiklą, kad būtų užtikrinta sąžininga visų valstybių narių ūkininkų konkurencija ir kad gaminami maisto produktai atitiktų saugos standartus. Ji taip pat suteikia papildomų finansavimo galimybių ES valstybių narių ūkininkams, kad jie galėtų daugiau investuoti į savo veiklą ir kartu išlikti konkurencingi su ES nepriklausančiais ūkininkais iš kitų pasaulio šalių.
Politinė nauda
Priklausymas tokiai sąjungai kaip Europos Sąjunga taip pat suteikia valstybėms narėms tam tikrų politinių privalumų. Pirma, suvienijusi jėgas su kitomis narėmis, kiekviena valstybė įgyja daugiau politinės įtakos tarptautiniu lygmeniu, nes jos balsas girdimas kartu su kitų valstybių balsu, kai priimami sprendimai dėl pasaulinių klausimų, pavyzdžiui, klimato kaitos ar konfliktų sprendimo užsienyje. Antra, tai suteikia kiekvienai valstybei daugiau laisvės priimant sprendimus vidaus klausimais, nes visada bus kas nors kitas, kas prireikus galės pasiūlyti paramą ar patarimą – tai gali būti ypač naudinga, jei valstybė susiduria su problema, kurią spręsti viena neturi patirties ar žinių. Galiausiai narystė suteikia valstybėms galimybę naudotis bendrais ištekliais, pavyzdžiui, žvalgybos tinklais ar gynybos pajėgumais, jei jos įsitrauktų į konfliktą, kurio negali išspręsti pačios – šie ištekliai nebūtinai gali būti prieinami už šios sąjungos ribų.
Kultūrinė nauda
Negalima ignoruoti ir kultūrinio poveikio, kurį daro narystė tokioje didelėje sąjungoje: į vieną vietą subūrus skirtingus žmones iš skirtingų sluoksnių, gimsta naujų idėjų, o kultūros susilieja dėl bendros patirties ir bendro supratimo – to nebūtų buvę įmanoma padaryti, jei šios atskiros tautos nebūtų nusprendusios suvienyti savo jėgų tokioje organizacijoje kaip ši. Be to, gyvenimas aplinkoje, kurioje kalbama skirtingomis kalbomis, skatina socialinę integraciją tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu; tai ne tik padeda ugdyti žmonių tarpusavio supratimą, bet ir skatina juos mokytis naujų įgūdžių, kurie gali praversti vėliau, kai jų gimtajai šaliai jų gali prireikti labiausiai!
Apibendrinimas
Apibendrinant galima teigti, kad priklausymas Europos Sąjungai teikia daug naudos: politiniu požiūriu dėl bendros jėgos kiekviena šalis įgyja daugiau įtakos tarptautiniu lygmeniu; ekonominiu požiūriu ji suteikia daugiau galimybių prekybai tarp valstybių narių; kultūriniu požiūriu ji skatina integraciją per bendrą patirtį; galiausiai ekonominiu požiūriu ji vėl suteikia papildomų finansavimo galimybių pagal tokias programas kaip BŽŪP, kuri ES šalių ūkininkams suteikia daugiau konkurencinio pranašumo nei jų kolegoms, kurie nėra ES nariai, kitose pasaulio šalyse. Taigi akivaizdu, kad, nepaisant pastaraisiais metais išsakytos kritikos, bendras teigiamas poveikis, kurį daro buvimas šios didelės sąjungos dalimi, išlieka nenuginčijamas – dėl to narystė verta net ir praėjus keliems dešimtmečiams nuo 1958 m., kai pirmą kartą susikibome rankomis!
0 Comments