Pavasaris Lietuvoje turi dvi puses. Viena – saulė, pirmieji žali lapeliai, noras išeiti į lauką be striukės. Kita – ašarojančios akys, nosies užgulimas, čiaudulys, kuris neduoda ramybės nei darbe, nei miegant. Jeigu kovo–gegužės mėnesiais jaučiatės taip, lyg sirgtumėte nesibaigiančiu peršalimu, greičiausiai kaltos ne virusai, o žiedadulkės. Alergija joms Lietuvoje kasmet kankina vis daugiau žmonių, ir šis sezonas nėra joks trumpalaikis nemalonumas – jis gali tęstis nuo vasario iki rugsėjo, priklausomai nuo to, kokiems augalams organizmas reaguoja jautriausiai.
Kada viskas prasideda – žiedadulkių kalendorius Lietuvoje
Daugelis mano, kad alergijos sezonas prasideda tik gegužę, kai viskas žydi ir žaliuoja. Iš tikrųjų pirmieji provokatoriai pabunda gerokai anksčiau. Jau vasario pabaigoje ar kovo pradžioje, jei žiema švelnesnė, į orą pradeda kilti lazdyno žiedadulkės. Netrukus prisijungia alksnis. Tai reiškia, kad žmonės, jautrūs medžių žiedadulkėms, pirmuosius simptomus gali pajusti dar sniegui netirpus iki galo.
Balandį ir gegužę situacija tik įsibėgėja – žydi beržas, kuris Lietuvoje laikomas vienu agresyviausių alergenų, po jo – ąžuolas, uosis, gudobelė. Vasaros pradžioje estafetę perima žolės ir javai, o tai jau visai kita kančių banga, kuri gali tęstis iki liepos ar net rugpjūčio. Vėliau, rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, savo darbą atlieka piktžolės, tarp kurių dilgėlė ir balanda yra dažniausios kaltininkės.
Praktiškai tai reiškia, kad jei jaučiate simptomus tik pavasarį – greičiausiai reaguojate į medžius. Jei kankinatės visą vasarą – kaltos žolės. O jei rudenį vėl prasideda čiaudulys – tikėtina, kad tai piktžolės. Šis pastebėjimas padeda ne tik suprasti savo organizmą, bet ir tiksliau pasiruošti gydytojui – žinodami apytikslį laikotarpį, galite lengviau susieti simptomus su konkrečiu alergenu dar iki tyrimų.
Kas iš tikrųjų kaltas – ne visos žiedadulkės vienodos
Įdomu tai, kad ne visi augalai vienodai pavojingi alergikams. Ryškiaspalviai, kvapnūs žiedai, kuriuos apdulkina vabzdžiai, dažniausiai nekelia didelės grėsmės – jų žiedadulkės sunkios ir toli nesklinda. Tikrieji priešai yra vėjo apdulkinami augalai, kurių žiedadulkės lengvos, smulkios ir gali keliauti dešimtis kilometrų. Būtent todėl net miesto centre gyvenantis žmogus gali kentėti nuo augalo, kuris auga kaimynystėje esančiame miške.
Beržas Lietuvoje užima kone lyderio poziciją tarp alergenų – jo žiedadulkės sukelia reakciją didžiajai daliai medžiams alergiškų žmonių. Įdomu ir tai, kad beržo alergija dažnai susijusi su vadinamuoju kryžminiu jautrumu – žmonės, alergiški beržui, dažnai negali valgyti obuolių, riešutų, morkų ar kai kurių vaisių žievelių be nemalonių pasekmių burnoje ar gerklėje.
Kaip atskirti alergiją nuo paprasto peršalimo
Tai klausimas, kurį sau užduoda beveik kiekvienas, kam pirmą kartą prasideda simptomai. Peršalimas dažniausiai praeina per savaitę–dvi, jį lydi karščiavimas, silpnumas, gerklės skausmas. Alergija gi tęsiasi tiek, kiek trunka žydėjimo periodas, karščiavimo praktiškai nebūna, o simptomai stipriai priklauso nuo aplinkos – lauke blogiau, patalpose geriau, po lietaus lengviau, sausą vėjuotą dieną – blogiau.
Dar vienas ženklas – niežėjimas. Sergant peršalimu akys ir nosis retai niežti, o alerginio rinito atveju niežulys akyse, gerklėje ir net ausų viduje yra klasikinis simptomas. Jei prie to prisideda čiaudulio priepuoliai iš eilės, po penkis ar dešimt kartų, tai jau beveik neabejotinas alergijos ženklas.
Ką realiai daryti, kai sezonas prasideda
Geros naujienos – su alergija galima gyventi visai neblogai, jei pasiruošiama iš anksto, o ne kovojama su jau įsibėgėjusiais simptomais. Štai keletas dalykų, kurie iš tikrųjų padeda:
- Sekite žiedadulkių prognozes. Lietuvoje veikia žiedadulkių monitoringo sistemos, kurios kasdien skelbia, kokių augalų žiedadulkių koncentracija ore didžiausia. Tai leidžia planuoti dienas – jei žinote, kad rytoj bus itin daug beržo žiedadulkių, galite atidėti ilgą pasivaikščiojimą parke.
- Vėdinkite protingai. Geriausias laikas vėdinti butą – po lietaus arba anksti ryte, kai žiedadulkių koncentracija ore mažiausia. Popietėmis ir vakarais, kai oras šiltas ir sausas, langus geriau laikyti uždarytus.
- Keiskite drabužius grįžę namo. Žiedadulkės prilimpa prie drabužių ir plaukų, todėl grįžus iš lauko verta persirengti ir nusiplauti veidą bei plaukus, ypač prieš miegą.
- Automobilyje naudokite filtrus. Daugelis šiuolaikinių automobilių turi žiedadulkių filtrus – juos verta keisti dažniau nei rekomenduojama gamintojo, jei kenčiate nuo alergijos.
- Vengiate skalbinių džiovinimo lauke. Skamba juokingai, bet ant lauke džiovinamų paklodžių ar rankšluosčių susikaupia nemažai žiedadulkių, kurios vėliau atsiduria tiesiai prie veido naktį.
Vaistai – kada tikrai reikia, o kada užtenka mažiau
Lengvesniais atvejais dažnai pakanka antihistamininių vaistų, kurių šiandien vaistinėse gausu be recepto. Svarbu suprasti, kad juos geriausia pradėti vartoti dar prieš prasidedant simptomams, jei žinote savo alergeną ir apytikslį jo žydėjimo laiką – taip organizmas nespėja „įsibėgėti“ į stiprią reakciją. Nosies purškalai su kortikosteroidais veiksmingesni ilgalaikiam naudojimui ir puikiai tinka, kai kenčiate ne tik nuo čiaudulio, bet ir nuo užgulimo.
Sunkesniais atvejais, kai simptomai kartojasi metai iš metų ir stipriai trikdo gyvenimą, verta pagalvoti apie alergenų specifinę imunoterapiją – vadinamuosius „skiepus nuo alergijos“. Tai ilgas procesas, trunkantis keletą metų, tačiau daliai pacientų jis leidžia iš esmės sumažinti jautrumą konkrečiam alergenui arba net visiškai jo atsikratyti.
Kai norisi pabėgti – kur važiuoti sezono metu
Vienas iš dažnai pamirštamų dalykų – geografija gali gerokai palengvinti gyvenimą alergikui. Jei jautriausias esate beržo ar alksnio žiedadulkėms, kalnuotos vietovės aukščiau miško linijos arba pajūris, kur vėjas nuolat prapučia orą, dažniausiai būna gerokai švelnesni. Kai kurie žmonės pastebi, kad savaitė prie jūros sezono įkarštyje veikia geriau nei bet kokie vaistai.
Kita vertus, keliaujant į pietų Europą tuo pačiu metu, kai Lietuvoje žydi beržai, galima pakliūti į dar didesnę žiedadulkių koncentraciją – ten sezonas prasideda anksčiau ir būna intensyvesnis. Todėl prieš planuojant kelionę verta pasidomėti, kokia situacija konkrečiame regione tuo metu, o ne tiesiog tikėtis, kad kitoje šalyje bus lengviau.
Vietoj išvadų – kaip išgyventi sezoną ir nepykti ant pavasario
Alergija žiedadulkėms – ne bausmė ir ne charakterio silpnybė, o tiesiog organizmo ypatybė, su kuria galima susigyventi gana taikiai, jei žinai priešą iš anksto. Svarbiausia – neieškoti sprendimo tik tada, kai akys jau paraudusios, o nosis nebekvėpuoja. Pasidomėkite, kuriam augalui jautrus jūsų organizmas, sekite žiedadulkių prognozes taip pat rimtai, kaip ir orų, o vaistus pradėkite vartoti anksčiau, nei prasideda tikras chaosas.
Ir dar vienas dalykas, kurį verta prisiminti – pavasaris nebūtinai turi būti kančios sezonas. Su tinkama strategija, keliais paprastais įpročiais namuose ir protingai suplanuotomis kelionėmis galima ne tik pergyventi žydėjimo laikotarpį, bet ir mėgautis juo beveik taip pat, kaip ir žmonės, kuriems žiedadulkės niekada nebuvo problema. Reikia tik truputį pasiruošimo – ir gero humoro jausmo, kai kaimynas su pavydu žiūri į jūsų langus, uždarytus gražiausią pavasario popietę.
