Kiekvienas, kuris bent kelis metus naudojasi tuo pačiu kompiuteriu, anksčiau ar vėliau pastebi vieną ir tą pačią istoriją – mašina, kuri kadaise atsidarydavo per kelias sekundes, dabar dūsta ir vaitoja kaip senas traktorius įkalnėje. Naršyklė kimba, failai atsidaro su vėlavimu, o žymeklis kartais tiesiog sustingsta ekrane, tarsi kompiuteris pats sau užmigtų vidury darbo. Priežasčių tam yra ne viena ir ne dvi – jos susikaupia palaipsniui, kol vieną dieną supranti, kad reikia veikti. Pažiūrėkime, kas dažniausiai slepiasi už šio lėtėjimo ir ką su tuo realiai galima padaryti.
Kai diskas pilnas iki kraštų
Vienas dažniausių, bet dažnai nepastebimų kaltininkų – kietasis diskas ar SSD, kuris prisipildęs beveik iki galo. Operacinei sistemai reikia laisvos vietos ne tik failams, bet ir laikinai informacijai, kurią ji nuolat rašo ir trina veikimo metu. Kai vietos nebelieka, sistema tiesiog neturi kur „pasivartyti“, ir viskas pradeda strigti.
Ypač tai jautrūs SSD diskai – jų greitis smarkiai krenta, kai užpildomumas priartėja prie 90 procentų. Todėl verta periodiškai patikrinti, kiek vietos liko, ir atsikratyti to, kas nebūtina: senų parsisiuntimų aplanko, dublikatų, filmų, kuriuos jau seniai pažiūrėjote, arba programų, kurių nebeatidarote metų metais. Kartais pakanka vieno tokio „didžiojo tvarkymosi“, kad kompiuteris atgytų kaip po atostogų.
Programos, kurios paleidžiamos kartu su Windows
Tai vienas tų dalykų, apie kurį dauguma net nesusimąsto. Kiekviena nauja programa, kurią įsiveni, mėgsta pasiūlyti automatiškai startuoti kartu su sistema. Iš pradžių tai atrodo nekaltai – vienas Skype čia, viena debesų saugykla ten. Bet po metų–dvejų tokių programų priežiūros sąraše susikaupia dešimtys, ir kiekviena jų atsidarymo metu atsiima savo dalelę atminties ir procesoriaus laiko.
Rezultatas – kompiuteris paleidžiamas ilgai, o pirmosios minutės po įsijungimo pavirsta į kančią, kai bandai kažką atidaryti, o sistema vis dar tvarkosi su savo pačios paleidimo programomis. Šią situaciją nesunku pataisyti – užduočių tvarkytuve (Task Manager) yra skiltis „Startup“, kur galima matyti visą sąrašą ir ramiai išjungti tai, ko nereikia jau pirmomis sekundėmis darbo.
Senas techninis įrenginys naujiems poreikiams
Kartais problema nėra programinė – tiesiog laikas prabėgo. Kompiuteris, kuris buvo perkamas prieš septynerius aštuonerius metus, tiesiog fiziškai nebespėja su šiuolaikinių programų reikalavimais. Naujos naršyklių versijos, atnaujinti biuro paketai, socialinių tinklų svetainės su begale animacijų – visa tai reikalauja daug daugiau resursų, nei reikalavo anksčiau.
Čia dažniausiai kaltas ne procesorius, o operatyvioji atmintis (RAM) arba senas kietasis diskas, kuris dar nėra SSD. Tiesą sakant, vienas pigiausių ir efektyviausių būdų prikelti seną kompiuterį iš numirusių – pakeisti HDD į SSD. Skirtumas pajaučiamas iškart, dažnai jau pirmame paleidime. Papildomos atminties įdėjimas taip pat gali padaryti stebuklus, jei anksčiau turėjai vos 4 GB.
Virusai, šlamštas ir kiti nekviesti svečiai
Nors dažnas galvoja, kad virusai – tai kažkas iš praeities, kai internetas buvo laukinis ir be antivirusinių, realybė kitokia. Kenkėjiškos programos šiandien slepiasi ne tik piratinėse svetainėse, bet ir įprastose reklamose, laiškų prisegtukuose, netgi netikruose naršyklės plėtiniuose. Kai kurie iš jų veikia gan tyliai fone – jie ne visada bandys pavogti duomenis, kartais tiesiog naudoja jūsų kompiuterio galią kitiems tikslams, pavyzdžiui, kriptovaliutų kasimui.
Rezultatas – ventiliatorius ūžia be jokios akivaizdžios priežasties, o procesoriaus apkrova rodo 80–90 procentų, net kai nieko sunkaus nedarai. Verta bent kartą per mėnesį paleisti antivirusinės skanavimą, o dar geriau – papildomai patikrinti sistemą specializuotu adware šalinimo įrankiu, nes ne visos antivirusinės pastebi visus tokio tipo šiukšlyną.
Aršinimas, dulkės ir perkaitimas
Šitas punktas kažkodėl retai pamenamas, o gal net dažniau lieka nepastebėtas nei bet kuris kitas iš minėtų. Kompiuteris, kaip ir žmogus, nemyli karščio. Kai viduje prisikaupia dulkių sluoksnis, ventiliatoriai negali normaliai vėdinti korpuso, procesorius kaista, ir sistema automatiškai mažina savo greitį, kad apsisaugotų nuo pažeidimų – šis reiškinys vadinamas throttling.
Jei nešiojamasis kompiuteris tapo ne tik lėtas, bet ir karštas, o po juo staltiesė ar apklotas jaučiasi kaip prie viryklės – tai pirmas ženklas, kad viduje jau prisikaupė nemažai dulkių. Stacionarius kompiuterius rekomenduojama valyti bent kartą per pusmetį ar metus, priklausomai nuo aplinkos, kurioje jie stovi. Kartais net paprastas dulkių išpūtimas oro balionėliu padaro didelį skirtumą veikimo greičiui.
Naršyklė kaip resursų ryklys
Šiais laikais dauguma darbo ir laisvalaikio vyksta per naršyklę, ir tai dažnai tampa nepastebėta lėtėjimo priežastimi. Dešimtys atidarytų kortelių, sunkios reklamos, automatiškai paleidžiamas vaizdo turinys – visa tai kaupia atmintį ir procesoriaus laiką dar labiau nei pati operacinė sistema.
Papildomi plėtiniai, kurių jau nebeprisimeni, kada įsidėjai, gali taip pat tyliai kenkti greičiui, ypač jei jie veikia fone nepaisant to, kad naršyklė uždaryta. Naudinga bent retkarčiais peržiūrėti įdiegtų plėtinių sąrašą ir atsikratyti tų, kuriuos jau seniai pamiršai naudoti, o taip pat išbandyti naršyklės integruotą užduočių valdymo langą (pavyzdžiui, Chrome turi savo Task Manager), kad pamatytum, kuris skirtukas ryja daugiausiai resursų.
Kompiuterio pulsas: ką daryti, kai mašina dūsta
Jei žvilgtelėsime plačiau, kompiuterio lėtėjimas retai turi vieną vienintelę priežastį – dažniausiai tai visų šių dalykų kombinacija, kuri per metus susikaupia po truputį, kol vieną dieną tampa akivaizdi. Geros naujienos – dauguma šių problemų sprendžiamos pačiam, be didelių investicijų ar specialisto pagalbos.
Verta pradėti nuo paprasčiausių žingsnių: patikrinti, kiek liko laisvos vietos diske, peržiūrėti, kas paleidžiama kartu su sistema, paleisti antivirusinės skanavimą ir pažiūrėti, ar korpusas viduje ne per dulkėtas. Jei kompiuteris jau senas ir šie žingsniai nepadeda, tuomet gali būti laikas apsvarstyti techninį atnaujinimą – SSD diską arba papildomą atmintį, kurie dažnai kainuoja mažiau, nei nauja mašina, o efektą duoda beveik tokį pat.
Svarbiausia – nelaikyti lėtėjimo kaip savaime suprantamo dalyko, kurį tiesiog reikia pakęsti. Kompiuteris, kaip ir automobilis, mėgsta priežiūrą, ir jei jam skiriama bent minimalus dėmesys keletą kartų per metus, jis atsilygina greičiu ir stabilumu ilgesniam laikui. Kartais užtenka pusvalandžio tvarkymosi, kad viskas vėl veiktų taip, kaip veikė pirmą dieną po pirkimo.
