Skydliaukė – tokia nedidelė liauka kakle, primenanti drugelį, apie kurią dažniausiai prisimenam tik tada, kai kažkas negerai. Ir čia yra bėda – ta liauka valdo tokį kiekį procesų organizme, kad jos sutrikimai gali maskuotis po dešimtimis kitų diagnozių. Nuovargis, svorio pokyčiai, nuotaikų svyravimai, plaukų slinkimas – viskas gali būti tiesiog „stresas” arba „amžius”, bet gali būti ir skydliaukė, kuri tyliai keičia visą organizmo ritmą.
Europoje skydliaukės sutrikimai – vieni iš dažniausių endokrininių problemų, ypač moterims. Statistika rodo, kad kas dešimtas žmogus per savo gyvenimą susidurs su kokia nors skydliaukės funkcijos anomalija, dažnai net nesuprasdamas, kas vyksta. Todėl pravartu žinoti, į kokius signalus reaguoti ir kada tie signalai nustoja būti atsitiktinumu.
Kai liauka pradeda dirbti pusę pajėgumo
Hipotirozė – tai būklė, kai skydliauka gamina mažiau hormonų, nei organizmui reikia. Įsivaizduokite, kad visas kūnas pereina į taupymo režimą: mažiau energijos, lėtesnė medžiagų apykaita, viskas vyksta tarsi per vandenį.
Tipiški požymiai:
- nuolatinis nuovargis, kuris nepraeina net po ilgo miego;
- svorio didėjimas, nors valgymo įpročiai nepasikeitė;
- šaltumo jausmas – rankos, kojos, net nosies galiukas nuolat šaltas;
- sausa oda, plaukų slinkimas, trapūs nagai;
- vidurių užkietėjimas;
- lėtesnis mąstymas, sunku susikaupti, atmintis kaip per rūką;
- prislėgta nuotaika, kuri primena depresiją, tačiau turi fizinę priežastį.
Įdomu tai, kad daugelis šių simptomų atsiranda pamažu, per mėnesius ar net metus, todėl žmogus tiesiog prisitaiko. Ima manyti, kad tai tiesiog „toks amžius” arba „reikia daugiau miegoti”. Realybėje – organizmas tiesiog nebeturi pakankamai hormono, kuris skatintų medžiagų apykaitą.
Kai skydliaukė pereina į penktą pavarą
Priešinga situacija – hipertirozė, kai liauka gamina hormonų daugiau nei reikia. Tada visi procesai pagreitėja, tarsi organizmas nuolat degintų per didelį pedalą.
Šiuo atveju žmonės dažniausiai pastebi:
- nervingumą, dirglumą, nerimo jausmą be aiškios priežasties;
- širdies plakimo pagreitėjimą, kartais net pertrūkius ar aritmiją;
- svorio kritimą, nepaisant to, kad apetitas net padidėja;
- prakaitavimą ir karščio nepakantumą;
- rankų drebėjimą;
- miego sutrikimus;
- kai kuriais atvejais – akių išsprogimą arba jų sausumą, jei kalta Graves liga.
Šis variantas dažnai painiojamas su paniškos atakos ar chroniško streso požymiais. Žmogus eina pas psichologą, pas kardiologą, o priežastis visą laiką sėdi kakle – nedidelė liauka, kuri išsijudino per stipriai.
Simptomai, kuriuos lengviausia palikti be dėmesio
Yra požymių, kurie tiesiog neatrodo susiję su skydliauke, todėl praslysta pro akis metų metus:
- Balso pasikeitimas. Užkimimas be aiškios peršalimo priežasties gali reikšti, kad skydliaukė padidėjusi ir spaudžia gerklas.
- Menstruacinio ciklo sutrikimai. Nereguliarios, per gausios ar visai išnykstančios menstruacijos – dažnas skydliaukės sutrikimo palydovas moterims.
- Antakių plaukelių retėjimas išorinėje dalyje. Nuskamba egzotiškai, bet tai vienas klasikinių hipotirozės požymių.
- Cholesterolio pokyčiai. Jei kraujo tyrimai rodo netikėtą cholesterolio šuolį, verta patikrinti ir skydliaukę.
- Sąnarių ir raumenų skausmai. Skydliaukės hormonų trūkumas gali sukelti raumenų standumą, panašų į reumatinius pokyčius.
- Patinimas veido ir akių srityje. Ne tik svorio problema – tai gali būti skysčių susilaikymas dėl hormonų disbalanso.
Kai visi šie simptomai atsiranda pavieniui, jie neatrodo alarmuojantys. Bet kai suguli į vieną krūvą – atsiranda pagrindas susirūpinti ir kreiptis dėl išsamesnio patikrinimo.
Kodėl moterims tai aktualiau
Nėra atsitiktinumas, kad skydliaukės sutrikimai moterims diagnozuojami kelis kartus dažniau nei vyrams. Hormonų svyravimai per nėštumą, po gimdymo ar menopauzės metu gali „užbudinti” imuninę sistemą ir sukelti autoimuninius skydliaukės procesus, tokius kaip Hašimoto tiroiditas ar Graves liga.
Po gimdymo dažnai pasireiškia vadinamasis poporodinis tiroiditas – trumpalaikis skydliaukės funkcijos sutrikimas, kuris gali pasireikšti tiek per didelio, tiek per mažo hormono gamybos etapais. Daugelis moterų šį laikotarpį priskiria tiesiog „naujos mamos nuovargiui”, nesuprasdamos, kad organizmas išgyvena rimtą hormoninę suirutę.
Nėštumo metu skydliaukės funkcija taip pat itin svarbi – nepakankama hormono gamyba gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi, todėl daugelyje Europos šalių nėščiosioms rutiniškai tikrinama TSH koncentracija.
Kada kreiptis pas gydytoją ir kokius tyrimus paprašyti
Jei pastebite bent kelis iš minėtų simptomų, kurie tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, verta kreiptis į šeimos gydytoją. Pagrindinis tyrimas – TSH (tirotropinio hormono) kraujo tyrimas. Jis dažniausiai parodo, ar skydliaukė dirba per lėtai, per greitai, ar viskas normoje.
Jei TSH rodmenys ribiniai arba simptomai išlieka, gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus:
- laisvąjį T4 ir T3 hormonų kiekį;
- antikūnus prieš skydliaukės peroksidazę (anti-TPO) – padeda nustatyti autoimuninius procesus;
- skydliaukės ultragarsinį tyrimą, jei jaučiamas patinimas ar gumbeliai.
Svarbu nepamiršti, kad vienkartinis kraujo tyrimas ne visada parodo pilną vaizdą – hormonų lygis gali kisti dėl streso, ligos ar net dienos laiko. Todėl jei simptomai išlieka, o pirmasis tyrimas normalus, verta pakartoti po kelių savaičių arba pasitikslinti su endokrinologu.
Praktiniai patarimai gyvenimui su neaiškiais simptomais
Kol laukiate tyrimų rezultatų ar diagnozės, keletas dalykų gali padėti pajusti savo organizmą geriau:
- Ved dienoraštį simptomų – kada jaučiate nuovargį, kaip keičiasi svoris, kokia nuotaika. Tai padės gydytojui greičiau susidėlioti vaizdą.
- Nevartokite jodo papildų savarankiškai – per didelis jodo kiekis gali pabloginti tam tikrus skydliaukės sutrikimus.
- Sekite šeimos anamnezę – autoimuninės skydliaukės ligos dažnai turi genetinį komponentą.
- Nesureikšminkite, bet ir nepamirškite – jei simptomai ryškūs ir trunka ilgai, geriau patikrinti nei spėlioti metų metus.
Drugelis, kuris pasako viską – tik reikia išmokti klausytis
Skydliaukė nemoka rėkti. Ji tik po truputį keičia žaidimo taisykles – vieną dieną atima energiją, kitą – priverčia širdį plakti kaip po sprinto, trečią – tiesiog leidžia jausti, kad kažkas „ne taip”, bet neaišku, kas. Ir tikriausiai tai didžiausia problema – šie simptomai per lengvai nurašomi kitiems dalykams, o organizmas kenčia toliau.
Jei kažkas iš aprašytų požymių jums atrodo pažįstamas – tai ne priežastis panikuoti, bet tikrai geras pagrindas nueiti ir pasitikrinti. Kraujo tyrimas yra paprastas, prieinamas ir gali atsakyti į klausimus, kurių metų metus kėlėte gydytojams be konkretaus atsakymo. Kūnas dažniausiai žino, kas vyksta, dar prieš mums patiems tai suprasti – tik reikia sustoti ir jo paklausyti.
