Kai pagalvoji apie dviračių keliones Europoje, galvoje greičiausiai iškyla Olandijos kanalai ar Alpių serpantinai. Bet yra vienas maršrutas, kuris pastaraisiais metais tampa vis populiaresnis tarp tų, kurie ieško kažko kitokio – ne kalnų, o begalinio horizonto, kuriame susilieja jūra, dangus ir smėlio kopos. Baltijos pajūrio dviračių trasa – tai ne vienas konkretus takas, o visas tinklas maršrutų, jungiančių Lietuvą, Latviją, Lenkiją, Estiją ir tolimesnes Skandinavijos šalis į vieną didelį žiedą aplink jūrą, kuri mums visiems pažįstama nuo vaikystės.
EuroVelo 10 – žiedas, kuris jungia visą regioną
Europos dviratininkų tinklas turi savo sistemą – EuroVelo, ir Baltijos jūros regionui skirtas maršrutas pažymėtas numeriu 10. Iš viso tai apie 7900 kilometrų, apjuosiančių visą Baltijos jūrą per devynias valstybes. Skamba įspūdingai, ir tikrai nereikia planuoti visko iš karto – dauguma keliautojų renkasi tik vieną ar du atkarpas, dažniausiai savo šalyje ar netoli namų.
Lietuvos ruožas šiame žiede eina palei visą pajūrį – nuo Nidos iki Šventosios, po to jungiasi su latviškuoju ruožu ir keliauja tolyn į Rygą, Taliną, o galiausiai per Suomiją ir Švediją apsuka visą jūrą. Tai, kas man patinka labiausiai – šis maršrutas nėra vien turistinis reklaminis triukas. Ženklinimas realiai egzistuoja, dauguma atkarpų yra saugios, o vietinės savivaldybės pastaraisiais metais gerokai investavo į asfaltuotus dviračių takus.
Kuršių nerija – trasos širdis, kurios negalima praleisti
Jei reikėtų išskirti vieną atkarpą iš viso Lietuvos pajūrio ruožo, tai neabejotinai būtų Kuršių nerija. 50 kilometrų ilgio pusiasalis tarp jūros ir lagūnos, kuriame dviratininkas gauna tai, ko sunku rasti kitur Europoje – tylą, pušynus, kopas ir jūros kvapą vienu metu. Trasa nuo Smiltynės iki Nidos yra puikiai sutvarkyta, asfaltuota, ir dauguma keliautojų šį ruožą įveikia per dieną, dažnai su stotelėmis Juodkrantėje pasižiūrėti Raganų kalno ar tiesiog atsigerti kavos.
Svarbu žinoti – nerija yra nacionalinis parkas, tad kelias yra vienas, aplinkkelių nėra, o vasarą pikų metu ten gali būti nemažai žmonių. Rekomenduočiau vengti liepos-rugpjūčio savaitgalių, jei norite pajausti tikrą tylą, o ne pedaluoti kolonoje.
Nuo Klaipėdos iki Šventosios – šiaurinė atkarpa
Kita pajūrio pusė – nuo Klaipėdos per Palangą iki Šventosios – yra labiau miestiška, gyvybinga, su daugiau infrastruktūros. Šis ruožas patogus tiems, kas keliauja su šeima ar nedidele grupe, nes trasa daugiausia eina atokiau nuo automobilių kelio, per pušynus, ir yra visiškai plokščia – jokių kalvų, jokių sunkumų.
Palangoje trasa kertasi su miesto gyvenimu – tiltas, promenada, restoranai. Kai kam tai patinka, kai kam kelia norą kuo greičiau minti tolyn į Šventąją, kur atmosfera vėl tampa ramesnė ir laukinė. Asmeniškai manau, kad geriausia strategija – Palangoje sustoti trumpam, pavalgyti, o nakvynę susiplanuoti arčiau Šventosios ar Būtingės, kur ryte gali pabudinti tik bangų šniokštimas.
Latvija ir toliau – kaip tęsti kelionę
Nemažai lietuvių, kartą įveikę savo pajūrio ruožą, susigundo tęsti kelionę į Latviją. Iš Šventosios trasa jungiasi su latvišku EuroVelo 10 ruožu, ir toliau galima keliauti per Liepoją, Ventspilį, iki pat Rygos. Latvijos pajūris kitoks – daugiau miško, mažiau žmonių, kelias vietomis pereina į žvyrkelį, tad čia jau vertėtų turėti tvirtesnį dviratį, ne vien miesto modelį.
Kelionė iš Klaipėdos iki Rygos dviračiu užima apytiksliai savaitę, jei nesiskubinama ir kasdien minama po 50-70 kilometrų. Tai puikus formatas atostogoms – nereikia lėktuvo, nereikia sudėtingos logistikos, o kraštovaizdis kinta pakankamai, kad kelionė neatsibostų.
Ką pasiimti ir kaip pasiruošti
Pajūrio trasos specifika – vėjas, drėgmė ir smėlis. Kelios praktinės detalės, kurias verta apgalvoti prieš išvažiuojant:
- Dviračio tipas. Trekingo ar hibridinis dviratis su platesnėmis padangomis tinka geriausiai – jos leidžia lengviau įveikti smėlingas ar žvyruotas atkarpas.
- Apsauga nuo vėjo. Pajūryje vėjas gali keisti kryptį kelis kartus per dieną, tad lengva vėjui atspari striukė – ne prabanga, o būtinybė.
- Vandens atsargos. Nors trasa eina pro daug kaimų ir miestelių, kai kuriose atkarpose parduotuvė gali būti toli, ypač anksti ryte.
- Navigacija. Ženklinimas geras, bet ne tobulas. GPS programėlė su offline žemėlapiu neapsunkins bagažo, o gelbės neišvengiamai.
- Metų laikas. Geriausias laikas – birželio pabaiga ir rugsėjis. Liepa-rugpjūtis gražus, bet perpildytas turistų.
Nakvynės ir maistas kelyje
Vienas dalykų, kurį pajūrio maršrutas siūlo geriau nei daugelis kitų Europos trasų – infrastruktūra tikrai plėtojasi. Kempingai su vietomis dviratininkams, kaimo turizmo sodybos, kur galima pasistatyti palapinę ar pernakvoti kambaryje – visko yra gana. Rekomenduoju iš anksto rezervuoti nakvynę vasaros piko metu, ypač Palangoje ir Nidoje, kur vietų paprasčiausiai pritrūksta.
Maisto atžvilgiu – smulkūs kaimo turgeliai, žuvies kepimo vietos Nidoje, kavinukės Šventojoje. Nebūtina vežtis atsargų kelioms dienoms, bet vieną energetinį batonėlį ir riešutų maišelį kišenėje visada verta turėti, jei atkarpa tarp punktų ilgesnė nei planuota.
Kai jūra tampa tavo kompasu
Baltijos pajūrio dviračių maršrutas – tai vienas iš tų atradimų, kuriuos lengva pamiršti, gyvenant čia visą laiką. Užsieniečiai skrenda tūkstančius kilometrų, kad pamatytų kopas, kurias mes turime už kampo. Ir nors visas EuroVelo 10 žiedas gali skambėti kaip mėnesių trukmės ekspedicija, tikrasis grožis šios trasos – kad ją galima „valgyti“ gabalais. Vieną savaitgalį – Kuršių nerija, kitą – Klaipėda-Šventoji, o kai atsiras noras ir laikas, galima peršokti sieną ir tęsti į Latviją ar toliau.
Svarbiausia – nesitikėti kalnų ar dramatiškų kraštovaizdžio pokyčių. Šio maršruto grožis kitoks, tylesnis: pušų kvapas, smėlio girgždesys po padangomis ir tas jausmas, kai po kelių valandų minimo staiga atsiveria jūra, ir supranti, kad visa Europa, visi tie garsūs maršrutai kituose kraštuose, neturi to, kas yra čia, po ranka – autentiško, nesureklamuoto ir vis dar gerokai per mažai išnaudoto pajūrio kelio.
