Kriptovaliutos Lietuvoje jau nebe naujovė – bitcoin, ethereum ar kitos skaitmeninės valiutos seniai tapo įprasta investavimo, taupymo ar net kasdienių mokėjimų priemone. Bet kai ateina laikas deklaruoti pajamas, dauguma žmonių susigriebia, kad apie mokesčius jie žino labai mažai, o VMI taisyklės nėra tokios akivaizdžios kaip norėtųsi. Kažkas prisimena, kad kažkur skaitė apie 15 procentų, kitas girdėjo, kad iki tam tikros sumos visai nereikia mokėti, trečias tiesiog viską ignoruoja ir tikisi, kad niekas nepastebės. Realybė yra kitokia – mokesčių administratorius kriptovaliutas seka jau ne pirmus metus, o taisyklės, nors ir ne visiškai kristalinis skaidrumas, yra gana konkrečios. Pabandykime tai išsiaiškinti nuosekliai, be teisinio žargono ir su realiais pavyzdžiais.
Kaip VMI žiūri į kriptovaliutas – jos nėra pinigai, bet nėra ir tuščia vieta
Pirmas dalykas, kurį reikia įsisavinti: Lietuvos mokesčių sistemoje kriptovaliuta nėra pripažįstama valiuta ar teisine mokėjimo priemone. Ji vertinama kaip turtas – panašiai kaip akcijos, nekilnojamasis turtas ar, sakykim, senovinis automobilis, kurį pardavei už didesnę kainą nei pirkai. Tai reiškia, kad kiekvienas kartas, kai kriptovaliutą parduodi, iškeiti į kitą kriptovaliutą ar apmoki ja prekes, potencialiai gali sukurti apmokestinamąjį įvykį.
Svarbu suprasti – pats kriptovaliutos turėjimas nieko neapmokestina. Galite ramiai laikyti bitcoiną piniginėje dešimt metų ir nemokėti nė cento, jei jo neparduodate ar nekeičiate. Mokestinė pareiga atsiranda tik realizavimo momentu, kai gaunate realų arba galimą pelną.
Pelno apskaičiavimas – kur slypi didžiausia painiava
Čia dažniausiai ir prasideda galvos skausmas. Norint sužinoti, ar uždirbai, ar prasukai nuostolį, reikia žinoti dvi datas ir dvi kainas – kiek mokėjai pirkdamas ir kiek gavai parduodamas. Skamba paprastai, kol nepradedi prisiminti, kad per metus pirkai kriptovaliutą penkiais skirtingais kartais, skirtingomis kainomis, o parduodant naudojama vadinamoji FIFO metodika (pirmas įėjai – pirmas išėjai), nebent apskaitoje pasirenkate kitą metodą ir jį nuosekliai taikote.
Praktiškai tai reiškia, kad reikia:
- Fiksuoti kiekvieno pirkimo datą, sumą ir kainą tuo momentu;
- Fiksuoti kiekvieno pardavimo ar mainų datą ir vertę eurais tuo metu;
- Skaičiuoti skirtumą tarp įsigijimo ir realizavimo kainos – tai ir yra apmokestinamasis pelnas;
- Atsižvelgti į su operacijomis susijusius mokesčius (mainų platformų komisinius), kurie gali sumažinti apmokestinamąją bazę.
Jei prekiaujate reguliariai, be tvarkingos apskaitos – geriausiai lentelės ar specializuotos programos – po metų susigaudyti, kas ir kada vyko, tampa beveik neįmanoma. Yra keletas kriptovaliutų apskaitos įrankių, kurie sinchronizuojasi su biržomis ir automatiškai skaičiuoja pelną eurais, tad verta apsvarstyti tokį įrankį, jei operacijų yra daugiau nei kelios per metus.
Tarifai ir riba, kurios verta atsiminti
Pajamos iš kriptovaliutos pardavimo Lietuvoje paprastai priskiriamos prie pajamų iš kito turto pardavimo ir apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Standartinis tarifas šiuo atveju – 15 procentų, tačiau reikia žinoti, kad nuo tam tikros metinės pajamų sumos gali būti taikomas progresinis 20 procentų tarifas, jei bendra jūsų metinė pajamų (ne vien iš kriptovaliutų, bet ir kitų šaltinių) suma viršija įstatyme nustatytą ribą.
Yra ir gera žinia – panašiai kaip su vertybiniais popieriais, egzistuoja neapmokestinama suma, kuriai esant maži pelnai iš turto (įskaitant kriptovaliutas) pardavimo gali būti neapmokestinami GPM. Tačiau ši riba ir jos taikymo sąlygos periodiškai keičiasi, todėl konkretų skaičių verta patikrinti aktualiais metais VMI puslapyje arba pasitarus su buhalteriu – rašyti tikslų eurų skaičių čia būtų neatsakinga, nes teisės aktai koreguojami.
Deklaruojama tai daroma metinėje pajamų deklaracijoje (forma GPM308), kurią reikia pateikti iki gegužės 1 dienos, einančios po ataskaitinių metų. Jei per metus turėjote kelias dešimtis operacijų, patariu deklaraciją pildyti ne paskutinę dieną – VMI sistema kartais reikalauja detalizuoti kiekvieną sandorį atskirai.
Kasyba, stakingas ir „airdrop“ – kai kripto ateina ne iš pirkimo
Ne visi kriptovaliutų gavimo būdai yra tiesiog pirkimas biržoje. Jei užsiimate kasyba (mining), gauta kriptovaliuta paprastai vertinama kaip pajamos jos gavimo momentu, pagal tuometinę rinkos vertę – ir tai jau kita mokestinė kategorija, artimesnė veiklos pajamoms nei turto pardavimui. Panašiai su stakingu ar palūkanomis, gaunamomis už kriptovaliutos „užšaldymą“ platformoje – šios pajamos dažnai traktuojamos kaip palūkanų pajamos arba kitos pajamos, ir jų apmokestinimo logika skiriasi nuo paprasto pirkimo-pardavimo.
Su nemokamai gautais tokenais (airdrop) situacija dar neaiškesnė – teoriškai, jei tokenas turi rinkos vertę gavimo momentu, ta vertė gali būti pripažinta pajamomis. Praktiškai daugelis žmonių šios detalės nežino ir nedeklaruoja, kol netampa aktualu parduoti gautą tokeną – tuomet reikia žinoti įsigijimo (nulinę arba nominali) kainą, kad apskaičiuotum pelną teisingai.
Jei jūsų veikla apima aktyvią kasybą su rimta įranga, verta apsvarstyti, ar tai nėra jau individuali veikla, nes tada taikomos kitos apskaitos ir apmokestinimo taisyklės, artimesnės verslui nei privačiam investavimui.
Kai kriptovaliuta susijusi su verslu, ne su asmenine pinigine
Individualios veiklos vykdytojai ir įmonės, priimančios mokėjimus kriptovaliuta ar prekiaujančios ja kaip pagrindine veikla, patenka į kitą reguliavimo lygį. Čia jau kalbama apie pelno mokestį (įmonėms – standartiškai 15 procentų, mažoms įmonėms gali būti lengvatinis tarifas), PVM klausimus (kriptovaliutos mainai paprastai PVM neapmokestinami, bet su prekėmis ar paslaugomis, apmokamomis kriptovaliuta, PVM taikomas kaip įprastai) ir buhalterinę apskaitą, kurioje kriptovaliuta turi būti įvertinta eurais kiekvienos operacijos metu.
Įmonėms, ketinančioms dirbti su kriptovaliutų mainais, saugojimu ar susijusiomis paslaugomis, Lietuvoje taip pat taikomas Pinigų plovimo prevencijos reguliavimas – reikia registracijos ir atitinkamos licencijos, kurią administruoja atitinkamos institucijos. Tai jau ne tik mokestinis, bet ir teisinis klausimas, kuriam verta skirti atskirą konsultaciją su teisininku.
Žvilgsnis per Baltijos jūrą ir toliau – kaip elgiasi kaimynai
Jeigu pažiūrėsi plačiau po Europą, pastebėsi, kad kriptovaliutų apmokestinimo modeliai skiriasi labai stipriai, ir tai kartais sukelia pagundą „optimizuoti“ mokesčius persikeliant į kitą šalį. Vokietijoje, pavyzdžiui, jei kriptovaliutą laikei ilgiau nei metus, pelnas nuo pardavimo gali būti visiškai neapmokestinamas – tai vienas patraukliausių režimų Europoje. Portugalija ilgą laiką buvo laikoma kripto rojumi privatiems investuotojams, nors pastaraisiais metais taisyklės buvo sugriežtintos ir dabar tam tikros operacijos jau apmokestinamos. Estija, kurios apskritai mokesčių sistema panaši į Lietuvos, taiko panašų požiūrį – pelnas iš kriptovaliutos pardavimo laikomas kapitalo prieaugiu.
Šis palyginimas naudingas ne tam, kad skubėtumėte pakuoti lagaminus, o tam, kad suprastumėte – Lietuvos sistema nei ypač švelni, nei ypač griežta europiniame kontekste. Ji tiesiog reikalauja disciplinos ir tvarkingos apskaitos, be jokių ypatingų lengvatų ilgalaikiam laikymui, kaip yra kai kur kitur.
Klaidos, kurias žmonės kartoja metai po metų
Dirbant su šia tema pastebima, kad dažniausiai klystama ne dėl blogos valios, o dėl nežinojimo ar tiesiog patogumo. Keletas dažniausių scenarijų:
- Manoma, kad mainai tarp kriptovaliutų nėra apmokestinamas įvykis. Iš tiesų, jei iškeitei bitcoiną į ethereum, tai jau gali būti realizavimas, sukuriantis pelną ar nuostolį, net jei eurų į banko sąskaitą taip ir neatsiuntei.
- Neišsaugoma pirkimo istorija. Praėjus keliems metams prisiminti, per kiek pirkai kriptovaliutą 2018-aisiais, jau tampa iššūkiu, o be to skaičiaus mokesčio bazės apskaičiuoti neįmanoma.
- Ignoruojami nedideli sandoriai. Net mažas apmokėjimas kriptovaliuta už paslaugą ar prekę techniškai yra realizavimas, ir teoriškai turi būti apskaitomas, nepaisant sumos.
- Painiojama, kas laikoma pelnu, o kas – tik apyvarta. Deklaruojama visa gauta suma, ne skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo kainos, todėl žmonės permoka mokesčius arba baiminasi mokesčio, kurio realiai nėra, jei sandoris buvo nuostolingas.
Ką pasidėti į stalčių prieš kitą deklaravimo sezoną
Jei kriptovaliutos jums nėra vien pramoga, o dalis rimtesnės finansinės strategijos, geriausia investicija – ne į naują coiną, o į tvarkingą apskaitos sistemą, kurią pradedate kurti jau šiandien, ne balandžio pabaigoje prieš deklaravimo terminą. Užsirašykite kiekvieną pirkimą, mainus ir pardavimą su data, suma eurais ir platforma, kurioje tai vyko. Naudokite kripto apskaitos įrankius, jei operacijų daug – jie sutaupys valandas, o kartais ir nervus.
Nepamirškite, kad VMI turi galimybę gauti duomenis iš tarptautinių biržų pagal automatinio informacijos apsikeitimo sutartis, tad tikėtis, kad kriptoveikla išliks nepastebėta, yra rizikingas žaidimas, o ne strategija. Jei situacija sudėtinga – keli mainai, kasyba, stakingas, gal net individuali veikla – geriau vieną kartą skirti valandą konsultacijai su buhalteriu ar mokesčių konsultantu, nei kiekvienais metais spėlioti, kaip teisingai užpildyti deklaraciją.
Ir galiausiai – mokesčių sistema, nors ir ne visada patogi, nėra priešas. Ji tiesiog reikalauja tos pačios disciplinos, kurios reikalauja ir sėkmingas investavimas: nuoseklumo, dokumentavimo ir sveiko atsargumo prieš spėlionę. Tvarkinga apskaita šiandien reiškia mažiau streso ir mažiau netikėtumų kitą pavasarį, kai vėl ateis laikas atsisėsti prie deklaracijos.
