Kai vaikai pradeda skaičiuoti dienas iki atostogų, o suaugusieji jau slapčia ieško bilietų į kokį nors kalnelį, kuris skrieja žemyn 120 km/h greičiu – žinok, sezonas prasidėjo. Nuotykių ir vandens parkai Europoje seniai peraugo tą etapą, kai jie buvo tik vaikų pramoga su suaugusiaisiais, kenčiančiais eilėje. Šiandien tai visa industrija, kur vienoje vietoje sutelpa ir adrenalinas, ir atsipalaidavimas, ir net tam tikra kultūrinė patirtis – nes, tarkim, Europa-Park Vokietijoje nėra tik kalneliai, tai visas žemynas, sudėtas iš tematinių zonų. Pabandykime pažiūrėti, kaip šiandien atrodo šis pasaulis, kur verta pasukti ir ko iš tikrųjų reikia žinoti prieš pirkti bilietą.
Kodėl parkai ištraukė mus iš paplūdimių
Prieš dešimt metų vasaros kelionė reiškė paprastą formulę – jūra, saulė, ledai. Dabar situacija pasikeitusi. Žmonės vis dažniau renkasi kelionę, kurioje per vieną dieną galima patirti keliolika stiprių emocijų, o ne tiesiog gulėti ant kilimėlio ir žiūrėti į horizontą. Nuotykių parkai tą ir duoda – suspaustą, koncentruotą patirtį, kur už vieną bilietą gauni dešimtis atrakcionų, muzikos, teatralizuotų pasirodymų ir maisto įvairovę, kuri kartais net pralenkia restoranus.
Yra ir kita priežastis – klimatas. Kai orai nenuspėjami, o lietus gali sugadinti dieną prie jūros, uždaros vandens parkų zonos su šiltintais baseinais leidžia jausti vasarą net rudenį ar žiemą. Tas pats Tropical Islands netoli Berlyno – tai buvęs angarų kompleksas, kuriame dabar auga palmės ir plaukioja žmonės, nepaisant to, kas vyksta lauke. Tokia universalumo garantija ir patraukia šeimas planuoti kelionę iš anksto, žinodamas, kad diena nepražus, net jei prognozė žada audrą.
Kalneliai, kurie tapo legendomis
Kalbant apie nuotykių parkus, negalima nepaminėti tų, kurie tapo tikromis ikonomis. Europa-Park Rusto miestelyje Vokietijoje – neabejotinai vienas didžiausių ir gražiausių, su Silver Star kalneliu, kuris šiandien dar traukia dėmesį savo aukščiu ir greičiu. Netoliese, taip pat Vokietijoje, stovi Phantasialand su Taron – kalneliu, kuris slepiasi po žeme ir tada išnyra tokiu tempu, kad širdis lieka kažkur ankstesnėje stotelėje.
Danijos Tivoli Gardens Kopenhagoje – kitos rūšies patirtis, senovinis, elegantiškas parkas miesto centre, kuriame istorija susilieja su moderniomis technologijomis. Ispanijos PortAventura netoli Barselonos garsėja savo Shambhala kalneliu, ilgai laikytu aukščiausiu Europoje, o Italijos Gardaland prie Gardos ežero – puiki vieta tiems, kas norėtų sujungti parką su kelione po Šiaurės Italiją.
Visi šie parkai turi vieną bendrą bruožą – jie nebijo investuoti į naujus projektus kiekvienais metais. Todėl net jei buvai prieš kelis metus, tikrai rasi ką naujo. Tai ir yra ta priežastis, kodėl žmonės grįžta į tą pačią vietą kelis kartus, o ne visada ieško naujos.
Vanduo, bangos ir šuoliai nuo bokštų
Vandens parkai turi savo, gerokai kitokią logiką. Čia svarbu ne tik greitis, bet ir temperatūra, vandens kokybė, saulės kiekis ir, žinoma, tų šliūžių ilgis ir aukštis. Siam Park Tenerifėje dažnai vadinamas geriausiu pasaulyje – tai ne tik marketingo šūkis, tikrai jaučiasi, kad kiekvienas kampas kruopščiai suplanuotas, nuo Tailando stiliaus architektūros iki bangų baseino, kuriame bangos siekia tikrai rimtą aukštį.
Aquapark Costinești Rumunijoje ar Aqualandia Italijoje pasiūlo panašią patirtį pigiau, nors, aišku, prabangos ten mažiau. Šiaurės Europoje savo ruožtu vyrauja uždari kompleksai – nes klimatas verčia rinktis pastogę. Serena vandens parkas Suomijoje ar Tropical Islands Vokietijoje leidžia patirti tropikus, kai lauke temperatūra vos kelis laipsnius virš nulio.
Verta žinoti, kad vandens parkuose fizinė forma dalyvių dažnai tikrinama griežčiau, nei nuotykių parkuose. Aukščiausios šliūžės reikalauja tam tikro amžiaus ar aukščio, o kai kur net svorio limito – dėl saugumo, ne dėl kaprisų. Todėl prieš važiuojant su vaikais, verta patikrinti parko svetainėje amžiaus ir aukščio reikalavimus konkretiems atrakcionams, kad nebūtų nusivylimo vietoje.
Kai keliauji su mažais vaikais
Šeimoms su mažamečiais didieji kalneliai dažnai lieka tik svajone – bet tai nereiškia, kad parkas nebus vertas kelionės. Dauguma didžiųjų kompleksų turi atskiras zonas mažiausiems, kur atrakcionai švelnesni, o aplinka pritaikyta taip, kad vaikas jaustųsi saugus, o tėvai galėtų atsipūsti. LEGOLAND parkai (jų yra Danijoje, Vokietijoje) – tikras pavyzdys, kaip visa koncepcija sukurta apie vaikų amžiaus grupę, nekonkuruojant su didžiaisiais parkais dėl ekstremalumo.
Praktinis patarimas – renkantis parką su mažais vaikais, verta pasidomėti, ar yra vežimėlių nuomos punktai, pertraukų zonos su ventiliatoriais ar šešėliu, ir kiek laiko trunka eilės populiariausiuose vaikų atrakcionuose vasaros piko metu. Kartais mažas, mažiau žinomas parkas suteikia geresnę patirtį nei didysis, kuriame tris valandas stovi eilėje prie karuselės.
Bilietai, eilės ir smulkmenos, kurios sugadina dieną
Čia prasideda ta dalis, kurios internetiniuose aprašymuose dažnai nutylima. Pirma – bilieto kaina rečiausiai apima visą kelionę. Parkinimas, maistas, „fast pass“ eilėms – visa tai atskirai, ir gali gerokai išpūsti biudžetą. Antra – vasaros piko metu (liepa-rugpjūtis) populiariausiuose parkuose eilės prie geriausių atrakcionų gali siekti ir dvi valandas. Todėl daugelis didžiųjų parkų dabar siūlo virtualias eiles per mobiliąją programėlę – verta jomis naudotis, net jei tai reikalauja papildomo mokesčio.
Trečia smulkmena – drabužiai vandens parke. Skiriasi kaina, jei nuomojiesi rankšluostį ir spintelę vietoje, nei jei atsivežai savo. Ketvirta – oro sąlygos. Daug parkų uždaro dalį atrakcionų, jei perkūnija ar vėjas per stiprus, o pinigų už tai grąžinama retai. Verta sekti orų prognozę iš anksto ir turėti alternatyvų planą, ypač jei kelionė ilga ir brangi.
- Pirkite bilietus internetu iš anksto – kaina dažnai mažesnė, o eilė prie kasos aplenkiama visai.
- Atvykite prieš atidarymą – pirma valanda dažniausiai be eilių.
- Pasidomėkite kombinuotais bilietais, jei parkas turi ir nuotykių, ir vandens zoną tame pačiame komplekse.
- Pasiimkite savo maistą, jei parko taisyklės leidžia – kainos viduje būna gerokai aukštesnės.
Kada verta rinktis kelionę, o kada geriau palaukti
Gegužė ir birželio pradžia, taip pat rugsėjis – tas laikas, kai parkai atidaryti, orai jau pakankamai šilti, o žmonių gerokai mažiau nei liepos-rugpjūčio karštymetį. Šiuo metu kainos taip pat žemesnės, viešbučiai netoli parkų dažnai siūlo nuolaidas, o eilės prie atrakcionų trunka minutes, ne valandas. Vokietijoje, Prancūzijoje ar Ispanijoje šis langas ypač patogus, nes mokykliniai atostogos ten dažnai nesutampa su Lietuvos kalendoriumi, todėl parkai lieka gana tušti net vasaros pabaigoje.
Jei kelionė planuojama liepos-rugpjūčio piku, verta rinktis darbo dienas, ne savaitgalius, ir vykti į parką, kai vietiniai turistai jau atostogavo kitur. Ir – tiesiog priimti faktą, kad populiariausiose vietose eilės bus, nesvarbu ką bedarytum. Geriau susitaikyti su tuo iš anksto, nei praleisti dieną nusivylus.
Kelionė, kurioje adrenalinas tampa suvenyru
Grįžus namo iš tokios kelionės, dažniausiai lieka ne tik nuotraukos su sušlapusiais plaukais ar vaikas, kuris trečią kartą primena apie kalnelį, kuriuo norėtų vėl skristi. Lieka ir supratimas, kad Europa turi tikrai plačią paletę – nuo intymių, senovinių parkų kaip Tivoli, iki tokių didžiulių kompleksų kaip Europa-Park, kur vienos dienos tikrai nepakanka. Renkantis kelionę, verta ne tik žiūrėti į reklaminius vaizdus su bangomis ar kalneliais, bet ir realiai suplanuoti dieną – kur bus pietaujama, kada geriausia atvykti, kokias atrakcionus tikrai norisi išmėginti, o kurie skirti tik nuotraukai.
Ir galiausiai – nebijoti derinti abu formatus per vieną kelionę. Daug regionų, tarkim, Katalonija su PortAventura ar Vokietijos pietryčiai su keliais dideliais parkais netoliese, leidžia per savaitę aplankyti ir kalnelius, ir vandens šliūžes, ir dar likti laiko senamiesčiui pasivaikščioti. Tokia kelionė, kur adrenalinas ir atsipalaidavimas keičia vienas kitą, dažnai palieka geresnį prisiminimą nei įprastas paplūdimio poilsis – tiesiog reikia jai skirti kiek daugiau laiko planavimui, nei paprastam bilietui į saulėtą pakrantę.
