Gegužė Lietuvoje kvepia ne tik žydinčiais alyvomis, bet ir įtampa, kuri tvyro tūkstančiuose namų – abiturientai ruošiasi brandos egzaminams. Kiekvienais metais ta pati istorija: vieni skaičiuoja dienas iki egzamino su kalendoriumi rankoje, kiti bando įsikalti formules paskutinę naktį, treti tiesiog laukia, kada visa tai pasibaigs. Ir nors sistema kasmet lieka gana panaši, kiekviena laida iš naujo atranda, kaip sunku sekti tvarkaraštį, suprasti vertinimo logiką ir tinkamai reaguoti į rezultatus.
Kai kalendorius pradeda diktuoti gyvenimo ritmą
Brandos egzaminų tvarkaraštį kiekvienais metais skelbia Nacionalinė švietimo agentūra, ir jis tampa savotišku abiturientų biblija sezoniniu laikotarpiu. Egzaminai paprastai prasideda balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje ir tęsiasi iki birželio vidurio. Pirmieji – dažniausiai užsienio kalbų egzaminai, nes juose reikia tikrinti klausymo, skaitymo ir rašymo įgūdžius, o tai užima daugiau laiko organizuoti. Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas, kaip privalomas visiems, dažniausiai patenka į gegužės vidurį.
Verta žinoti, kad tarp egzaminų būna kelių dienų pertraukos – tai daroma sąmoningai, kad mokiniai turėtų laiko atsikvėpti ir pasiruošti kitam dalykui. Deja, realybėje daugelis šį laiką praleidžia ne miegodami, o kartodami medžiagą iki paskutinės minutės. Patarimas, kuris skamba banaliai, bet veikia: paskirstykite pasiruošimo dienas iš anksto, kai tik paskelbiamas galutinis tvarkaraštis, o ne tada, kai egzaminas jau už kampo.
Valstybiniai ir mokykliniai egzaminai – ne tas pats
Daug painiavos kyla tarp valstybinių ir mokyklinių brandos egzaminų, ir tai suprantama, nes jie skirti visai skirtingiems tikslams. Valstybiniai egzaminai vertinami centralizuotai, jų rezultatai pripažįstami stojant į universitetus ir kolegijas, o vertinimo skalė – šimto balų. Mokykliniai egzaminai vertinami dešimtbalėje sistemoje, juos rengia ir tikrina pati mokykla, ir jie labiau orientuoti į pačios mokyklos programos įsisavinimo patikrą.
Praktinė pasekmė paprasta: jei planuojate stoti į aukštąją mokyklą, jūsų dėmesys ir energija turėtų būti sutelkti į valstybinius egzaminus, ypač tuos, kuriuos reikalauja pasirinkta studijų programa. Mokyklinius egzaminus taip pat reikia išlaikyti, tačiau spaudimas juose kitokio pobūdžio – jie dažniau susiję su brandos atestato gavimu, o ne konkurenciniu balu.
- Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas – privalomas visiems, gali būti laikomas kaip valstybinis arba mokyklinis, priklausomai nuo pasirinkimo.
- Užsienio kalbos egzaminas – dažniausiai anglų, tačiau galima rinktis ir vokiečių, prancūzų ar rusų kalbas.
- Kiti dalykai – matematika, informacinės technologijos, biologija, chemija, fizika, istorija, geografija ir dar keletas – renkasi patys mokiniai, atsižvelgdami į būsimų studijų reikalavimus.
Kur ir kada rasti savo rezultatus
Rezultatų paskelbimo diena – tai tikra emocijų diena tūkstančiuose šeimų. Valstybinių egzaminų rezultatai dažniausiai skelbiami birželio pabaigoje arba liepos pradžioje, o mokykliniai – kiek anksčiau, nes juos tikrina mokytojai vietose. Rezultatus galima pasitikrinti per Kelias – informacinę sistemą, kurioje kiekvienas abiturientas turi savo prisijungimus, arba tiesiog per mokyklą, kuri paskelbia bendrą sąrašą.
Vienas dažnas klausimas – kodėl rezultatai skelbiami skirtingu laiku skirtingiems dalykams? Atsakymas paprastas: kai kurie egzaminai, ypač rašomieji, reikalauja daugiau laiko vertinimui, nes darbus tikrina keli vertintojai, o esant nesutarimams – ir trečiasis. Todėl matematikos ar informacinių technologijų rezultatai, kur vertinimas gerokai automatizuotas, dažnai pasirodo greičiau nei literatūros rašinio įvertinimas.
Kai balas nudžiugina arba visai priešingai
Ne visada rezultatas atitinka lūkesčius, ir tai visiškai normalu. Sistema numato galimybę pateikti apeliaciją, jei manote, kad jūsų darbas buvo įvertintas neteisingai. Apeliacijos paduodamos per gana trumpą laikotarpį po rezultatų paskelbimo, todėl svarbu nelaukti – jei kyla įtarimų, geriau kreiptis iš karto, nes terminai griežti ir vėlesniems prašymams jau nebus vietos.
Taip pat egzistuoja pakartotinė sesija tiems, kurie dėl svarbios priežasties (pavyzdžiui, ligos) negalėjo laikyti egzamino pagrindinės sesijos metu, arba tiems, kuriems nepavyko išlaikyti privalomo lietuvių kalbos egzamino. Pakartotinė sesija vyksta paprastai birželio pabaigoje arba liepos mėnesį, ir tai paskutinis šansas tais pačiais metais gauti brandos atestatą.
Verta atkreipti dėmesį, kad apeliacija ne visada baigiasi balo padidėjimu – kartais po pakartotinio vertinimo balas gali ir sumažėti. Todėl prieš pateikiant prašymą, tikrai neverta veikti impulsyviai, geriau pasitarti su mokytoju, kuris moka objektyviai pažvelgti į darbą.
Praktiniai dalykai, kurių nesuprasi, kol pats nepereini
Kalbėdama su žmonėmis, kurie prieš metus ar dešimt metų laikė brandos egzaminus, pastebi vieną bendrą tendenciją – visi jie sako, kad didžiausią stresą sukėlė ne pati medžiaga, o organizaciniai dalykai. Kur reikia atvykti, kokius dokumentus atsinešti, kiek laiko trunka egzaminas, ar galima naudotis skaičiuotuvu. Šitie klausimai atrodo smulkūs, tačiau paskutinę minutę ieškant informacijos, jie gali sugadinti ir taip trapią nervų sistemą.
- Prieš egzaminą pasitikrinkite tikslų adresą – kai kurie mokiniai laiko egzaminus ne savo mokykloje, o kitoje, priskirtoje jų srautui.
- Būtinai turėkite su savimi asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – be jo į egzaminų salę tiesiog neįleis.
- Atsineškite tik tai, kas leidžiama – telefonai, išmanieji laikrodžiai ir kitos elektroninės priemonės dažniausiai draudžiamos net išjungtos.
- Jei jaučiatės pervargę prieš egzaminą, geriau eikite miegoti anksčiau, nei kartokite medžiagą iki paryčių – smegenys po naktinės sesijos veikia gerokai lėčiau.
Dar viena praktinė smulkmena – laikas tarp egzaminų verta panaudoti ne tik mokymuisi, bet ir poilsiui. Daug abiturientų per šį laikotarpį visiškai atsisako judėjimo, miego režimo, net normalaus maitinimosi, o tai tiesiogiai atsiliepia rezultatams. Smegenys, kaip ir raumenys, reikalauja atsigavimo – nuolatinis įtempimas be pertraukų dažniau veda prie klaidų, ne prie geresnio įsisavinimo.
Kai popierius su rezultatu tampa tik vienu žingsniu, ne visu keliu
Yra toks momentas, kai atsidarai sistemą, pamatai skaičių ekrane ir jaučiasi, kad nuo jo priklauso visas likęs gyvenimas. Iš tikrųjų – nepriklauso, bent jau ne taip absoliučiai, kaip atrodo tą akimirką. Brandos egzaminų balai svarbūs, jie atveria arba šiek tiek sunkina kelius į norimas studijas, bet jie nėra galutinis verdiktas dėl to, kokį žmogų tu tapsi po dešimties metų.
Jei tvarkaraštis jums dar priešakyje – susidėkite jį prieš akis kaip planą, ne kaip grėsmę. Jei rezultatai jau paskelbti ir jie nedžiugina – patikrinkite apeliacijos galimybes, pasikalbėkite su mokytojais, apsvarstykite pakartotinę sesiją, jei ji taikoma jūsų atveju. O jei viskas pavyko geriau, nei tikėjotės – neužmirškite, kad prie to prisidėjo ne tik gabumai, bet ir tos vakaro valandos, kai norėjosi mesti visą knygą į kampą, bet vis tiek grįžote prie stalo.
Visa ta sistema, su savo terminais, vertinimo skalėmis ir birokratiniais niuansais, iš pirmo žvilgsnio atrodo bauginanti. Tačiau kai pažiūri iš arčiau – tai tiesiog kelias, kuriuo per pastaruosius dešimtmečius nuėjo tūkstančiai žmonių prieš tave, ir kuriuo dabar eini pats. Su kalendoriumi rankoje, keliais telefonais prisiminimų, ir viltimi, kad šitas etapas – vienas paskutinių, kai tave dar taip griežtai vertina skaičiais.
