Perkant naudotą automobilį dažnai atrodo, kad viskas paprasta – randi skelbimą, patinka nuotraukos, kaina tinkama, tad kodėl gi nepasukus link pardavėjo su pinigais kišenėje? Realybėje būtent čia ir prasideda tikrasis darbas. Naudoto automobilio patikra prieš perkant gali išgelbėti tūkstančius eurų arba bent jau apsaugoti nuo galvos skausmo, kuris tęsis metų metus. Šiame straipsnyje surinkau viską, ką pats tikrinčiau, jei šiandien eičiau žiūrėti mašinos – nuo pirmo žvilgsnio į kėbulą iki dokumentų, kurių niekas nenori parodyti.
Pirmas įspūdis apgauna dažniausiai
Nuotraukose automobilis visada atrodo geriau nei gyvai. Geras apšvietimas, teisingas kampas, kelios filtruotos nuotraukos telefonu – ir štai senas krosoveris atrodo kaip tiesiai iš salono. Todėl pirmas dalykas, kurį reikia padaryti gyvai apžiūrint automobilį – pamiršti tas nuotraukas ir žiūrėti į kėbulą dienos šviesoje, geriausiai apsiniaukusią dieną, be tiesioginių saulės spindulių. Saulė ir šešėliai puikiai slepia perdažymus, o debesuota diena atskleidžia kiekvieną defektą.
Apeikite automobilį ratu ir žiūrėkite palei kėbulo liniją – jei matote bangavimą, skirtingą blizgesį tarp panelių ar nevienodus tarpus tarp durų ir sparno, tikėtina, kad automobilis buvo remontuotas po avarijos. Magnetukas šiuo atveju – draugas, ne priešas. Nedidelis magnetas, paliestas prie kėbulo, nesilaikys ten, kur po dažais paslėpta storesnė glaisto sluoksnis. Tiesa, dabar vis dažniau naudojami plastikiniai buferiai ir kompozitinės detalės, todėl magnetas ne visur veiks, bet metalinėms dalims – durims, sparnams, stogui – tai puikus pigus įrankis.
Kas slepiasi po gaubtu
Variklio skyrius pasako daug daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Švarutėlis, plastikiniais dangteliais uždengtas variklis kartais atrodo įtartinai gerai – galbūt tiesiog norėta paslėpti tepalo nuotėkį prieš pardavimą. Patikrinkite alyvos lygį ir spalvą – tamsi, bet skysta alyva yra normalu, tačiau jei ji atrodo kaip mėlynas plastilinas arba turi pieno spalvos priemaišų, tai gali reikšti aušinimo skysčio patekimą į variklį, o tai jau rimta ir brangi problema.
Patikrinkite ir aušinimo skysčio bakelį – jame neturėtų būti alyvos pėdsakų. Pauostykite alyvos matuoklę – degėsių kvapas rodo perkaitimą. Atkreipkite dėmesį į diržus ir žarneles – įtrūkimai, sausumas, drėgni pėdsakai aplink jungtis dažnai signalizuoja apie artėjančius gedimus, kuriuos teks taisyti jau po kelių mėnesių.
Nepamirškite ir akumuliatoriaus – jo amžius dažnai užrašytas ant korpuso. Jei baterija jau senesnė nei penkeri metai, greičiausiai jos keitimas – tik laiko klausimas.
Rida ir jos pėdsakai kabinoje
Skaitiklio parodymai – vienas dažniausiai koreguojamų dalykų naudotų automobilių rinkoje. Nesąžiningi pardavėjai gali „pasukti“ ridą taip meistriškai, kad standartinėmis priemonėmis to nepastebėsi. Todėl verta žiūrėti į netiesioginius rodiklius: vairo, pavarų svirties, sėdynių ir pedalų nusidėvėjimą. Jei skaitiklis rodo 80 000 km, o vairas nutrintas iki blizgesio, sėdynė įdubusi, o pedalų guma nutrinta – kažkas čia neatitinka.
Techninės apžiūros istorija dažnai padeda patikrinti ridos logiką – kiekvienos apžiūros metu fiksuojama rida, todėl galima palyginti, ar skaičiai auga natūraliai. Lietuvoje šią informaciją galima pasitikrinti per Regitros sistemą arba naudojant VIN kodą specializuotuose portaluose, kur sukaupiama automobilio istorija iš kelių šalių – ypač naudinga, jei mašina atvežta iš Vokietijos, Olandijos ar Belgijos.
VIN kodas – tavo geriausias draugas
Jei perkate automobilį, atvežtą iš kitos Europos šalies (o Lietuvoje tokių dauguma), VIN kodo patikra tiesiog privaloma. Per jį galima sužinoti, ar automobilis nebuvo dalyvavęs stipriose avarijose, ar nebuvo vogtas, ar neturi paskolos naštos, kuri automatiškai pereitų naujam savininkui. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Prancūzijoje, egzistuoja viešos ar mokamos duomenų bazės, kuriose galima patikrinti techninių apžiūrų istoriją, avarijų faktus, net nuotraukas iš ankstesnių skelbimų.
Verta žinoti, kad kai kurie pardavėjai sąmoningai vengia atskleisti pilną VIN kodą skelbime – tuomet reikėtų paprašyti jo tiesiogiai arba nueiti apžiūrėti automobilio gyvai ir nusirašyti kodą nuo priekinio stiklo apačios ar variklio skyriaus. Jei pardavėjas vengia duoti VIN – tai jau savaime signalas būti atsargiam.
Bandomasis važiavimas – ne formalumas, o tyrimas
Daugelis pirkėjų važiuoja penkis šimtus metrų aplink kvartalą ir sako „viskas gerai“. Taip patikrinti automobilio negalima. Bandomasis važiavimas turėtų apimti skirtingas sąlygas – greitkelį, miesto gatves su duobėmis, posūkius, stabdymą skirtingu greičiu. Klausykitės garsų: girgždesys sukant vairą gali reikšti pakabos problemas, dūzgimas greitėjant – guolių dilimą, trakšėjimas važiuojant per nelygumus – amortizatorių ar stabilizatoriaus atramų nusidėvėjimą.
Patikrinkite, kaip automobilis laikosi tiesioje linijoje, atleidus vairą kelioms sekundėms saugioje vietoje – jei jį traukia į šoną, gali reikėti sureguliuoti ratų geometriją arba tai rodo rimtesnę pakabos problemą. Stabdžiai turėtų veikti tolygiai, be vibracijos ar pašalinių garsų. Automatinei pavarų dėžei svarbu patikrinti, ar pavaros perjungiamos sklandžiai, be trūkčiojimo ar delsimo.
Dokumentai, kurių niekas neparodys savanoriškai
Techninis pasas, servisinė knygelė, sąskaitos už remontus – visa tai turėtų būti prieinama pirkėjui. Jei pardavėjas sako, kad „viskas taisyta pas draugą, kvitų nėra“ – tai reiškia, kad realios remonto istorijos patikrinti negalėsite. Servisinė knygelė su reguliariais įrašais rodo, kad automobiliu buvo rūpinamasi, o ne tiesiog naudojamasi iki paskutinio momento prieš pardavimą.
Taip pat verta pasitikrinti, ar automobilis nėra įkeistas bankui ar lizingo bendrovei – tokiu atveju pirkėjas gali įsigyti mašiną su „nematoma“ finansine našta. Lietuvoje tai galima patikrinti per Turto arešto aktų registrą arba kreipiantis į Regitrą.
Nepriklausoma diagnostika – nedidelė investicija, didelė ramybė
Net jei viskas atrodo puikiai, verta apmokėti nepriklausomo mechaniko atliekamą patikrą – daugelyje miestų tokia paslauga kainuoja nuo 30 iki 80 eurų, priklausomai nuo automobilio tipo ir patikros apimties. Mechanikas su diagnostikos įranga per pusvalandį gali pamatyti klaidų kodus, kuriuos vairuotojas galėjo ištrinti prieš pardavimą, patikrinti kompresiją cilindruose, apžiūrėti apačią pakeltą ant kėlimo stovo – ką namų sąlygomis padaryti neįmanoma.
Jei pardavėjas nesutinka, kad automobilis būtų nuvežtas patikrai pas nepriklausomą specialistą, tai – vienas rimčiausių raudonų vėliavėlių. Sąžiningas pardavėjas neturi ko slėpti ir dažniausiai mielai sutinka.
Kai skaičiai ir jausmai sutampa – tuomet ir spauskite ranką
Automobilio pirkimas visada turi ir emocinę pusę – kartais tiesiog patinka spalva, salono kvapas ar tai, kaip automobilis „sėdi“ ant kelio. Tačiau protingiausia strategija – leisti faktams kalbėti pirmiems, o jausmams antriems. Jei kėbulas be perdažymų, variklis švarus be nutekėjimų, VIN istorija skaidri, servisinė knygelė pilna, o bandomasis važiavimas praėjo be jokių keistų garsų – tuomet drąsiai galima derėtis dėl kainos ir ruoštis sandoriui.
Keletas paskutinių patarimų, kuriuos verta turėti omenyje einant pas pardavėją: visada apžiūrėkite automobilį dienos šviesoje, niekada nepirkite po lietaus ar sutemus, imkitės VIN patikros dar prieš susitikimą, nebijokite atsisakyti sandorio, jei kažkas atrodo neteisinga, ir visada turėkite rezervinį variantą – niekada nesijauskite priversti pirkti būtent šį automobilį, nes rinkoje visada atsiras kitas panašus pasiūlymas. Kantrybė ir sistemingas požiūris čia atsiperka geriau nei bet kokia intuicija, o gera patikra šiandien reiškia mažiau nervų ir remonto sąskaitų rytoj.
