Kalbant apie asmeninius finansus Lietuvoje, III pakopos pensijų fondai dažnai atsiduria šešėlyje – žmonės girdėjo, kad „kažkas su mokesčiais susijęs“, bet retas kada iki galo supranta, kaip tai realiai veikia jo piniginei. Ir tai gaila, nes kalbame apie vieną iš nedaugelio legalių būdų, kaip valstybė tiesiog atiduoda jums pinigus atgal – jei žinote, kaip tai padaryti teisingai.
Kas iš tikrųjų slepiasi už III pakopos pavadinimo
Pirmiausia reikia atskirti sąvokas, nes žmonės nuolat maišo pakopas. II pakopa – tai ta, kurioje dalyvauja dauguma dirbančiųjų automatiškai, atskiriant dalį „Sodros“ įmokų į asmeninę sąskaitą pensijų fonde. III pakopa – visai kitas reikalas. Tai savanoriškas kaupimas, kurį jūs patys pasirenkate, patys nusprendžiate, kiek ir kada įnešti, ir patys renkatės, kuriam fondų valdytojui patikėti savo pinigus.
Lietuvoje III pakopos fondus valdo kelios finansų grupės – tarp jų „Swedbank“, SEB, INVL, Luminor ar „Aviva“. Kiekviena siūlo skirtingus fondus su skirtingomis strategijomis, mokesčiais ir grąžos potencialu. Svarbiausia suprasti – čia jūs pats savo pensijos architektas. Niekas neverčia dalyvauti, bet niekas ir neuždraudžia išeiti iš šio žaidimo bet kada.
Kaip veikia mokesčių lengvata realiame gyvenime
Čia ir prasideda tikroji šio straipsnio esmė. Valstybė leidžia susigrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) už įmokas, sumokėtas į III pakopos pensijų fondą. Praktiškai tai reiškia: jei per metus įnešėte tam tikrą sumą, kitais metais, pateikę metinę pajamų deklaraciją, galite susigrąžinti 15 procentų nuo tos sumos.
Yra viena riba, kurią verta įsiminti – lengvata taikoma įmokoms, neviršijančioms 1500 eurų per metus. Vadinasi, maksimali suma, kurią galite susigrąžinti, yra 225 eurai per metus (15 proc. nuo 1500 eurų). Skamba nedaug? Tiesą sakant, tai grąža, kurios jokia banko sąskaita ar terminuotas indėlis niekada nepasiūlys – tai garantuota, momentinė 15 procentų grąža nuo pirmos dienos, dar prieš fondui bet ką uždirbant.
Svarbu nepamiršti vienos detalės – lengvata galioja tik tada, kai deklaruojate pajamas ir aktyviai kreipiatės dėl mokesčio grąžinimo. Pinigai savaime į sąskaitą negrįžta – reikia užpildyti deklaraciją per Valstybinę mokesčių inspekciją, dažniausiai iki gegužės pradžios.
Kiek galima susigrąžinti ir kur dedasi šie pinigai
Įsivaizduokime konkretų atvejį. Žmogus per metus įnešė 100 eurų per mėnesį, tai yra 1200 eurų per metus. Kitais metais jis susigrąžina 15 proc. nuo šios sumos – 180 eurų. Tie pinigai grįžta į jo asmeninę banko sąskaitą, ne į pensijų fondą. Tai reiškia, kad galite juos leisti kaip norite – arba, jei esate finansiškai pakankamai disciplinuotas, vėl reinvestuoti į tą pačią pensijų sąskaitą kitais metais.
Kai kurie žmonės klaidingai galvoja, kad grąžinta suma automatiškai patenka atgal į fondą ir toliau auga. Ne, taip nėra. Grąžinimas – tai valstybės dovana jums asmeniškai, o ne fondo dovana. Kaip su tuo pasielgsite – jūsų sprendimas.
Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad ši lengvata skaičiuojama nuo bendros metinės pajamų deklaracijos – jei turite ir kitų pajamų šaltinių, kartais lengvata gali persipinti su kitomis mokesčių atskaitomis (pavyzdžiui, gyvybės draudimo įmokomis), nes bendra riba visoms tokioms lengvatoms kartu taip pat egzistuoja. Todėl prieš planuojant didesnes įmokas, verta pasiskaičiuoti bendrą metinę sumą, kurią galima deklaruoti.
Fondų įvairovė – nuo konservatyvių iki agresyvių
Rinkoje esantys III pakopos fondai skiriasi kaip diena ir naktis. Yra konservatyvūs fondai, kurie investuoja daugiausia į obligacijas ir siekia stabilumo, bet grąža dažniausiai būna kukli – vos didesnė nei infliacija, kartais net mažesnė. Yra ir akcijų fondai, kurie ilguoje laikotarpyje istoriškai duoda gerokai didesnę grąžą, tačiau su ja atkeliauja ir svyravimai – kartais gana dramatiški.
Renkantis fondą svarbu žiūrėti ne tik į praeities grąžą (kuri, kaip visada primenama mažomis raidėmis, nėra garantija dėl ateities), bet ir į valdymo mokesčius. Skirtumas tarp 0,5 proc. ir 2 proc. metinio mokesčio per dvidešimt metų susikaupia į tikrai reikšmingą sumą – tai gali suvalgyti didžiąją dalį jūsų investicinio pelno.
Praktinė taisyklė, kurią naudoja daugelis finansų patarėjų: jei kaupimo laikotarpis dar ilgas (10–20 metų ir daugiau), verta rinktis fondus su didesne akcijų dalimi, nes turite laiko atsigauti po galimų nuosmukių. Artėjant pensijos amžiui, logiška palaipsniui perkelti lėšas į konservatyvesnius fondus, kad išvengtumėte rizikos likti be santaupų tuo momentu, kai jų labiausiai reikės.
Kada šis kaupimas neapsimoka arba turi spąstų
Nebūtų teisinga vaizduoti III pakopą kaip idealų sprendimą visiems. Pirmiausia – jei jūsų pajamos yra tokios mažos, kad GPM mokate minimaliai arba visai nemokate (pavyzdžiui, dirbate individualią veiklą su specifiniu apmokestinimu arba jūsų atlyginimas žemiau neapmokestinamojo minimumo lygio), mokesčių lengvata praktiškai jums nepasiekiama, nes negalite susigrąžinti daugiau, nei sumokėjote.
Antra – pinigai, įnešti į III pakopos fondą, nėra laisvai išimami bet kada nepatiriant nuostolių ar sankcijų. Jei norite lėšas atsiimti anksčiau nei sulaukę pensinio amžiaus, dažniausiai tenka susimokėti mokesčius nuo gauto pelno, kurie kitu atveju būtų buvę neapmokestinami. Vadinasi, tai pinigai, kuriuos verta laikyti tikrai ilgalaikiu kaupimu, o ne rezerviniu fondu nenumatytiems atvejams.
Trečia – valdymo mokesčiai. Kai kurie fondai, ypač senesni, ima gana aukštus mokesčius, kurie ilguoje laikotarpyje smarkiai sumažina galutinę sukauptą sumą. Verta palyginti kelis fondus, prieš pasirenkant vieną – ne visi jie sukurti vienodai.
Praktiniai žingsniai norintiems pradėti
Jei nusprendėte, kad III pakopa jums tinka, procesas nėra sudėtingas. Reikia atsidaryti sąskaitą pas vieną iš pensijų fondų valdytojų – tai galima padaryti internetu, per banko programėlę arba tiesiogiai pas draudimo bendrovę. Toliau nustatote pastovią mėnesinę įmoką arba renkatės vienkartinius įnešimus, kai turite papildomų lėšų.
Kelios praktinės rekomendacijos, kurios gali padėti išnaudoti šią sistemą maksimaliai:
- Stenkitės neviršyti 1500 eurų per metus, jei jūsų vienintelis tikslas – mokesčių lengvata, nes viršijus šią sumą, papildoma dalis lengvatos neduoda.
- Skirstykite įmokas per metus – mėnesinis pastovus kaupimas psichologiškai lengviau pakeliamas nei vienas didelis pavedimas gruodžio pabaigoje.
- Deklaruokite laiku – nepamirškite metinės deklaracijos, kitaip lengvata tiesiog „pražus“ ir liks nepanaudota.
- Palyginkite bent tris skirtingų valdytojų fondus pagal mokesčius ir strategiją, prieš pasirenkant.
- Peržiūrėkite savo pasirinkimą kartą per kelis metus – rizikos profilis turėtų keistis su amžiumi.
Taip pat verta prisiminti, kad galima turėti kelis III pakopos fondus vienu metu, taigi galima diversifikuoti – dalį lėšų laikyti konservatyviame fonde, dalį agresyvesniame, priklausomai nuo to, kaip jaučiatės dėl rizikos.
Vietoj galutinio žodžio – ką iš viso šito verta pasiimti sau
Jei reikėtų sudėti visą šią temą į vieną sakinį, jis būtų toks: III pakopa yra vienas iš nedaugelio finansinių instrumentų, kuriame valstybė tiesiogiai apmoka jums už tai, kad rūpinatės savo ateitimi. 15 proc. grąža, gaunama vien už tai, kad įnešate pinigus, yra rezultatas, kurio neįmanoma pasiekti niekur kitur be rizikos. Tačiau kaip ir su viskuo finansų pasaulyje, čia nėra magijos – reikia disciplinos, reikia sekti terminus deklaracijoms, reikia pasirinkti tinkamą fondą pagal savo amžių ir tikslus, ir svarbiausia – reikia suprasti, kad šie pinigai skirti ilgam laikui, ne greitam pelnui.
Geriausia strategija dažniausiai būna paprasta: pradėti nedidele, bet pastovia įmoka, kurios nepasigesite kasdieniame biudžete, palikti pinigus dirbti dešimtmečius, ir kiekvieną pavasarį neužmiršti tos vienos deklaracijos, kuri atneša grynus, apčiuopiamus pinigus atgal į kišenę. Skamba nuobodžiai, bet tikrai veiksmingas finansinis planavimas retai kada yra jaudinantis – jis tiesiog dirba tyliai, metai po metų, kol vieną dieną pastebite, kad sukaupėte kur kas daugiau, nei tikėjotės.
