Kai pirmą kartą išgirdau apie taršos mokestį automobiliams, pagalvojau – vėl viena biurokratinė našta, kuri apsunkins gyvenimą tiems, kas tik nori nusipirkti mašiną ir važiuoti. Bet pasidomėjus giliau, paaiškėjo, kad reikalas nėra tiek baisus, kiek atrodo iš pirmo žvilgsnio, tačiau tikrai vertas dėmesio – ypač jei planuojate pirkti naudotą automobilį iš užsienio arba ruošiatės registruoti naują transporto priemonę. Šis mokestis Lietuvoje jau kelia daug klausimų, todėl pabandysiu viską surašyti taip, kad būtų aišku ir be reikalo neįbaudytumėte savo piniginės.
Kodėl šis mokestis atsirado ir kam jis skirtas
Idėja paprasta – valstybė nori skatinti žmones rinktis švaresnes transporto priemones ir tuo pačiu papildyti biudžetą, kuris skiriamas aplinkosaugos programoms. Taršos mokestis nėra vien lietuviška išmonė – panašūs modeliai jau seniai veikia Vokietijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose ar Skandinavijos šalyse. Ten už dyzelinį ar didelio galingumo automobilį reikia mokėti kur kas daugiau nei už kompaktišką elektromobilį, ir tai visai logiška, jei žiūrime iš aplinkosaugos perspektyvos.
Lietuvoje šis mokestis tapo realybe, kai automobilių parkas ėmė sparčiai senti – vidutinis lengvojo automobilio amžius šalyje viršija 14 metų, o tai reiškia daugiau išmetamų dujų, senesnes technologijas ir didesnę taršą miestų oro kokybei. Valstybė nusprendė, kad reikia paskatų, kurie priverstų žmones rinktis modernesnes, mažiau taršias transporto priemones.
Kam taikomas mokestis ir kam – ne
Svarbiausia žinoti, kad mokestis nėra universalus visiems automobiliams be išimties. Jis taikomas registruojant transporto priemonę pirmą kartą Lietuvoje – nesvarbu, ar tai nauja mašina iš salono, ar naudota, atvežta iš Vokietijos, Lenkijos ar kitos šalies. Taigi jei jūsų automobilis jau seniai registruotas ir stovi garaže, papildomai mokėti dėl šio mokesčio įvedimo nereikės – jis neveikia atgaline data visiems esamiems automobiliams.
Kita vertus, yra ir kita mokesčio dalis, kuri taikoma senoms, dideles emisijas skleidžiančioms transporto priemonėms kasmet, kaip savotiškas „senumo mokestis“. Čia jau reikia atkreipti dėmesį, nes jis gali paveikti ir tuos, kurie automobilį turi jau ne vienerius metus.
- Elektromobiliai – dažniausiai atleidžiami arba moka minimalią sumą.
- Hibridiniai automobiliai – priklausomai nuo CO2 kiekio, mokestis būna žymiai mažesnis.
- Benzininiai ir dyzeliniai automobiliai – mokestis skaičiuojamas pagal emisijas ir amžių.
- Senos, daug taršos skleidžiančios transporto priemonės – čia mokestis gali būti didžiausias.
Kaip iš tikrųjų skaičiuojamas mokestis
Čia jau prasideda tikroji matematika. Mokesčio dydis priklauso nuo kelių kintamųjų – automobilio CO2 išmetamų dujų kiekio (g/km), degalų tipo ir transporto priemonės amžiaus. Kuo daugiau anglies dioksido automobilis išmeta, tuo brangesnis mokestis. Panašiai kaip ir su elektros sąskaita – daugiau vartoji, daugiau moki.
Praktiškai tai reiškia, kad naujas, ekonomiškas automobilis su mažu CO2 rodikliu gali kainuoti keliasdešimt eurų, o senas visureigis su galingu dyzeliniu varikliu – kelis šimtus eurų vienu ypu. Skirtumas gali būti tikrai reikšmingas, todėl verta pasiskaičiuoti prieš pirkimą, o ne po to, kai jau atsivežėte automobilį iš užsienio ir stovite eilėje „Regitroje“ su nustebusiu veidu.
Norint sužinoti tikslią sumą, patariu pasinaudoti oficialiu skaičiuoklio įrankiu, kurį galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros ar „Regitros“ svetainėje. Tiesiog įvedate automobilio duomenis – markę, modelį, pagaminimo metus, degalų tipą – ir sistema pati apskaičiuoja, kiek reikės sumokėti.
Mokėjimo tvarka – kada ir kur
Mokestis mokamas registruojant transporto priemonę, tad procesas vyksta kartu su visais kitais registracijos formalumais. Nereikia bėgioti į skirtingas įstaigas ar pildyti papildomų prašymų – viskas sutvarkoma vienu vizitu. Jeigu automobilį registruojate per įgaliotą atstovą ar autosalone, dažniausiai mokestis būna įtrauktas į bendrą kainą arba jį sutvarko darbuotojai už jus.
Jeigu perkate automobilį iš privataus asmens ar iš užsienio ir registruojate patys, tuomet mokestį reikės sumokėti prieš gaunant registracijos dokumentus. Be sumokėto mokesčio automobilio tiesiog nepavyks užregistruoti – tai yra sąlyga, o ne pasirinkimas.
Metinis „senumo“ mokestis, jei jis taikomas jūsų transporto priemonei, mokamas kartu su privalomąja technine apžiūra arba kasmetiniu draudimu, priklausomai nuo galutinės tvarkos, kurią nustato institucijos. Verta sekti pranešimus, kuriuos gauna automobilio savininkai, kad neprarastumėte terminų ir neužsitrauktumėte papildomų delspinigių.
Ar galima išvengti mokesčio – išimtys ir nuolaidos
Taip, tam tikros grupės atleidžiamos nuo mokesčio arba gauna nuolaidas. Pavyzdžiui:
- Neįgalumą turintys asmenys, kuriems automobilis pritaikytas specialiems poreikiams.
- Daugiavaikės šeimos – priklausomai nuo šeimoje registruotų vaikų skaičiaus, gali būti taikoma nuolaida.
- Elektromobiliai ir kai kurios hibridinės transporto priemonės su itin mažu CO2 kiekiu.
- Senoviniai, kolekciniai automobiliai, kurie retai naudojami ir turi atitinkamą statusą.
Verta iš anksto pasidomėti, ar jūsų situacija patenka į kurią nors iš šių kategorijų, nes kartais tereikia pateikti papildomą pažymėjimą ir sutaupyti nemažai pinigų.
Kaip tai atrodo kitose Europos šalyse
Jei pažvelgtume plačiau, panašūs mokesčiai Europoje veikia jau ne vienerius metus ir dažnai yra daug griežtesni nei Lietuvoje. Norvegijoje, pavyzdžiui, taršus automobilis gali kainuoti dvigubai daugiau nei jo bazinė kaina dėl aukštų mokesčių, o elektromobiliai ilgą laiką buvo praktiškai atleisti nuo bet kokių papildomų rinkliavų. Vokietijoje veikia panašus principas – kuo daugiau CO2, tuo brangiau kasmet mokėsite už transporto priemonės mokestį.
Lietuviškas modelis, lyginant su kaimynais, yra gana švelnus – valstybė bandė rasti balansą tarp aplinkosaugos tikslų ir žmonių, kurie tiesiog neturi galimybės iš karto pirkti naujo elektromobilio, interesų. Tad nereikia panikuoti – sistema sukurta laipsniškai, o ne kaip smūgis iš pasalų.
Praktiniai patarimai tiems, kas ruošiasi pirkti automobilį
Iš savo ir pažįstamų patirties galiu pasidalinti keliais dalykais, kurie tikrai padeda:
- Prieš pirkdami automobilį užsienyje, visada patikrinkite jo CO2 rodiklius – juos rasite techniniame pase arba gamintojo specifikacijose.
- Naudokite skaičiuoklius internete, kad iš anksto žinotumėte, kiek papildomai reikės sumokėti registruojant.
- Jei svarstote tarp dviejų panašių modelių, palyginkite ne tik kainą ir kuro sąnaudas, bet ir potencialų mokestį – kartais skirtumas tarp modelių nulemia, kuris pasirinkimas iš tikrųjų pigesnis.
- Neatidėliokite registracijos – kuo greičiau sutvarkysite dokumentus, tuo mažiau šansų susidurti su pasikeitusiais tarifais ar taisyklėmis.
- Jei jūsų šeima turi teisę į nuolaidą, surinkite dokumentus iš anksto, kad procesas vyktų sklandžiai.
Kai visos kelio ženklai jau aiškūs
Taršos mokestis – tai ne baubas, kuris turėtų atbaidyti nuo automobilio pirkimo, bet tiesiog nauja taisyklė žaidime, kurį visi žaidžiame keliuose. Kaip ir kelionėje po Europą, kur kiekviena šalis turi savo taisykles, mokesčius ir ypatumus, taip ir čia – svarbiausia žinoti, kur ieškoti informacijos, kaip pasiskaičiuoti ir kada kreiptis pagalbos. Jei iš anksto pasidomėsite savo pasirinkto automobilio rodikliais, patikrinsite, ar priklausote kuriai nors nuolaidų kategorijai, ir laiku sutvarkysite dokumentus, visas procesas praeis be jokių netikėtumų. Galiausiai, šis mokestis – tai tik vienas mažas žingsnis didesniame kelyje į švaresnį orą ir modernesnį transporto parką, o kiekvienas mūsų sprendimas, koks automobilis stovės kieme, turi savo kainą – tiek finansinę, tiek aplinkosauginę.
