Skyrybos – tema, apie kurią niekas nesvajoja kalbėti vestuvių dieną, bet kuri anksčiau ar vėliau tampa aktuali gerokai daugiau porų, nei norėtume pripažinti. Lietuvoje kasmet skyrybų prašymų pateikiama dešimtimis tūkstančių, o kai pora gyvena ar dirba užsienyje, procesas dar labiau susikomplikuoja – reikia žinoti ne tik Lietuvos, bet ir kitos Europos šalies teisės ypatumus. Šiame straipsnyje pabandysime surinkti viską į vieną vietą: kaip vyksta skyrybų procesas, kiek jis realiai kainuoja, nuo ko priklauso galutinė suma ir kaip išvengti nereikalingų išlaidų ar vilkinimo.
Nuo ko viskas pradedama
Prieš pradedant kalbėti apie pinigus, verta suprasti, kad Lietuvoje egzistuoja keli skyrybų būdai, ir jie skiriasi tiek trukme, tiek kaina. Pirmasis ir dažniausiai pasirenkamas variantas – skyrybos abipusiu sutuoktinių susitarimu. Antrasis – skyrybos vieno sutuoktinio prašymu, kai kitas nesutinka arba proceso metu kyla ginčų dėl turto, vaikų gyvenamosios vietos, alimentų. Trečias, retesnis, atvejis – skyrybos dėl vieno sutuoktinio kaltės, kai reikia įrodyti neištikimybę, smurtą ar kitus pažeidimus.
Pats pirmas žingsnis – kreipimasis į teismą, nes Lietuvoje, skirtingai nei kai kuriose kitose Europos šalyse, santuoka negali būti nutraukta notaro ar civilinės metrikacijos biuro tvarka. Net jei pora sutaria visais klausimais, dokumentai vis tiek pateikiami apylinkės teismui pagal vieno iš sutuoktinių gyvenamąją vietą.
Abipusis susitarimas ar teisminis ginčas – kur slypi skirtumas
Kai abu sutuoktiniai susitaria dėl visko – turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo dydžio – procesas tampa gerokai paprastesnis ir pigesnis. Teismui pateikiama bendra prašymo forma, sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ir jei viskas surašyta tvarkingai, teismo posėdis gali užtrukti vos vieną kartą, o sprendimas priimamas per kelias savaites ar net dienas.
Visiškai kitokia situacija, kai sutarimo nėra. Tada teismas turi nagrinėti visus ginčytinus klausimus atskirai: kam priklausys butas, kaip bus dalijamos santaupos, ar vienas sutuoktinis turės mokėti kompensaciją kitam, kur gyvens vaikai. Toks procesas gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki poros metų, ypač jei viena šalis skundžia sprendimus aukštesnės instancijos teismui. Ir čia jau kalbame ne apie simbolinę rinkliavą, o apie realiai brangų procesą su advokatų honorarais, ekspertizėmis ir papildomomis bylinėjimosi išlaidomis.
Kiek realiai kainuoja skyrybos Lietuvoje
Skaičiai visada domina labiausiai, tad pabandykime juos suskaičiuoti. Valstybės rinkliava už santuokos nutraukimą abipusiu sutuoktinių sutikimu šiuo metu yra santykinai nedidelė – tai fiksuota, nedidelė suma, kurią sumoka bet kuris sutuoktinis prieš teikiant prašymą teismui. Jei skyrybos vyksta vieno sutuoktinio prašymu ar dėl kaltės, rinkliava skaičiuojama pagal ieškinio sumą, jei sprendžiamas ir turtinis ginčas – tuomet ji gali siekti kelis šimtus eurų arba daugiau, atsižvelgiant į turto vertę.
Prie valstybės rinkliavos reikia priskaičiuoti ir šias išlaidas:
- Advokato ar teisininko paslaugas – nuo kelių šimtų eurų už paprastą bylą iki keturženklių sumų, kai byla sudėtinga ir tęsiasi ilgai;
- Dokumentų vertimo ir notarinio tvirtinimo išlaidas, jei viena šalis gyvena užsienyje;
- Turto vertinimo paslaugas, kai reikia nustatyti nekilnojamojo turto ar verslo vertę;
- Psichologo ar mediatoriaus paslaugas, jei teismas siūlo taikinimo procedūrą.
Taigi paprastos, draugiškos skyrybos gali kainuoti vos kelis šimtus eurų, o sudėtinga byla su turto ir vaikų ginčais – kelis tūkstančius. Skirtumas tikrai didžiulis, todėl daugelis advokatų pirmiausia patarys pabandyti susitarti taikiai, net jei tai reikalauja kompromisų.
Vaikai ir turtas – kur pasislepia didžiausios išlaidos
Jei santuokoje nėra vaikų ir bendro turto, procesas gali būti beveik formalumas. Tačiau realybėje dažniausiai yra ir butas, ir automobilis, ir vaikai, kurių gyvenamosios vietos klausimas kelia daugiausiai emocijų, o kartu – ir teisinių ginčų.
Turto padalijimas gali vykti dviem būdais: geranoriškai, sudarant sutartį, arba teisme, kai kiekviena šalis įrodinėja savo teises. Antrasis variantas dažnai reikalauja nekilnojamojo turto vertintojo, kartais net kelių ekspertizių, jei kalbama apie bendrą verslą ar sudėtingą turto struktūrą. Kiekviena tokia ekspertizė – papildomos kelios šimtai eurų.
Vaikų klausimas taip pat gali smarkiai pailginti procesą. Jei tėvai nesutaria dėl gyvenamosios vietos ar bendravimo tvarkos, teismas gali skirti vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų išvadą, kviesti psichologą, organizuoti papildomus posėdžius. Visa tai reiškia ne tik papildomas išlaidas, bet ir emocinę įtampą, kuri dažnai kainuoja daugiau nei bet kokia advokato sąskaita.
Kai vienas sutuoktinis gyvena kitoje Europos šalyje
Šiais laikais, kai tūkstančiai lietuvių dirba Vokietijoje, Airijoje, Norvegijoje ar Ispanijoje, vis dažniau kyla klausimas – kurios šalies teismui priklauso teisė nutraukti santuoką, jei sutuoktiniai gyvena skirtingose valstybėse arba abu jau seniai išvykę iš Lietuvos.
Europos Sąjungoje šis klausimas reglamentuojamas gana aiškiai – galima kreiptis į teismą tos šalies, kurioje yra bendra gyvenamoji vieta, arba tos, kurioje paskutinį kartą gyveno abu sutuoktiniai, jei vienas iš jų dar joje gyvena. Taip pat galima rinktis pareiškėjo pilietybės šalį, jei tenkinamos papildomos sąlygos dėl gyvenimo trukmės. Tai reiškia, kad lietuvių pora, gyvenanti, tarkime, Vokietijoje, gali skirtis tiek Vokietijos, tiek Lietuvos teisme, priklausomai nuo konkrečios situacijos.
Svarbu žinoti, kad skyrybų kaina ir trukmė skirtingose šalyse gali labai skirtis. Vokietijoje procesas paprastai trunka ilgiau ir yra brangesnis, nes reikalaujamas privalomas separacijos laikotarpis. Airijoje panašiai – reikia įrodyti, kad sutuoktiniai išsiskyrę faktiškai gyveno atskirai bent tam tikrą laiką. Lietuvoje, palyginus, procesas gali būti gerokai greitesnis, todėl kai teisė pasirinkti egzistuoja, daugelis renkasi kreiptis į Lietuvos teismus – tai dažnai pigiau ir paprasčiau, ypač jei abi šalys sutaria.
Kaip sutaupyti ir nepasiklysti procese
Nepriklausomai nuo to, kur ir kaip skiriamasi, yra keletas dalykų, kurie visada padeda sutaupyti ir laiko, ir pinigų:
- Pabandykite susitarti dėl visų klausimų iš anksto, dar prieš kreipdamiesi į teismą – net dalinis sutarimas sumažina bylos apimtį;
- Nesidrovėkite naudotis mediacija – tarpininko paslaugos kainuoja mažiau nei ilgas teisminis procesas, o rezultatas dažnai būna abiem pusėms priimtinesnis;
- Surinkite visus dokumentus – santuokos liudijimą, vaikų gimimo liudijimus, turto dokumentus – iš anksto, kad nereikėtų vėliau mokėti už paspartintą jų gavimą;
- Jei situacija nesudėtinga, apsvarstykite galimybę parengti dokumentus patys arba pasitelkti teisininką tik konsultacijai, o ne visam procesui;
- Jei gyvenate užsienyje, iš anksto pasitikslinkite, kurios šalies teismas jums naudingesnis – kartais skirtumas tarp dviejų valstybių gali reikšti tūkstančius eurų ir metus laiko.
Taip pat verta paminėti, kad daugelis advokatų kontorų siūlo nemokamas pirmines konsultacijas – verta jomis pasinaudoti, kad iš karto suprastumėte, kokio scenarijaus tikėtis ir kiek realiai kainuos jūsų konkretus atvejis.
Kai vienoje vietoje – visa Europa ir vienas paprastas patarimas
Skyrybų procesas, kad ir kaip norėtume jį suprastinti, retai būna vienodas dviem skirtingoms poroms. Vienam pakanka vieno teismo posėdžio ir kelių šimtų eurų, kitam – metų bylinėjimosi, kelionių tarp dviejų šalių ir sąskaitų, kurios priverčia dar kartą pagalvoti, ar verta kovoti dėl kiekvieno smulkmenos. Tačiau vienas dalykas galioja visur, nuo Vilniaus iki Berlyno ar Dublino – kuo daugiau sutuoktiniai susitaria patys, tuo greičiau ir pigiau baigiasi procesas.
Jei jūsų situacija apima kelias šalis, pirmiausia išsiaiškinkite, kur turite teisę kreiptis, ir palyginkite, kuris variantas realiai naudingesnis – ne tik finansiškai, bet ir laiko atžvilgiu. Jei viskas vyksta Lietuvoje, o pora sutaria – nebijokite, procesas gali būti trumpas ir santykinai nesudėtingas. Jei gi kyla ginčai dėl turto ar vaikų, geriau iš karto pasikalbėti su teisininku, nei bandyti taupyti dabar ir sumokėti daug daugiau vėliau, kai situacija įsisunkia į teismus. Skyrybos niekada nebūna lengvos temos, bet žinojimas, ko tikėtis finansiškai ir procedūriškai, tikrai padeda išlaikyti šaltą galvą tuo metu, kai emocijų jau ir taip per akis.
