Kai gauni pirmą atlyginimo lapelį ir pamatai, kad „į rankas” gauni gerokai mažiau nei buvo žadėta sutartyje, pirmoji mintis dažniausiai būna – kur dingo pinigai? Atsakymas paprastas: didžioji dalis nukeliauja į Sodrą. Ir nors dauguma žmonių apie tai žino tik paviršutiniškai, verta bent kartą gyvenime įsigilinti, kaip iš tikrųjų veikia šie atskaitymai, kas juos moka ir kiek realiai kainuoja darbo santykiai – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui.
Kas per gyvūnas yra Sodra ir kodėl visi jai moka
Sodra – tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, kuri renka įmokas ir iš jų moka pensijas, ligos pašalpas, motinystės/tėvystės išmokas, nedarbo pašalpas ir kitas socialines garantijas. Paprasčiau tariant – tai bendras „katilas”, į kurį visi dirbantys žmonės nešasi po monetą, o iš jo vėliau semiasi tie, kam reikia pagalbos: susilaukė vaiko, susirgo, praradau darbą arba tiesiog sulaukė pensinio amžiaus.
Sistema veikia solidariai – tavo šiandienos įmokos iš dalies finansuoja dabartinių pensininkų išmokas, o tavo pensiją ateityje mokės tie, kurie dirbs po dvidešimties ar trisdešimties metų. Ne kaupiamoji sąskaita, o bendras fondas.
Darbuotojo dalis – ką atskaito nuo atlyginimo
Kai darbdavys skaičiuoja tavo atlyginimą, jis pirmiausia turi omenyje bruto sumą – tą, kuri parašyta sutartyje. Iš jos automatiškai nuskaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurias iš esmės sudaro dvi dalys:
- Pensijų, ligos, motinystės ir nedarbo draudimas – tai didžioji dalis, kurią sumoka pats darbuotojas iš savo bruto atlyginimo.
- Sveikatos draudimas (PSD) – irgi įskaičiuotas į bendrą darbuotojo įmoką, nors formaliai jis priklauso kitai sistemai (VLK), bet techniškai administruojamas kartu su Sodros įmokomis.
Bendra darbuotojo mokama Sodros įmokų dalis šiuo metu sudaro apie 19,5 proc. nuo bruto atlyginimo. Tai reiškia, kad iš kiekvieno tūkstančio eurų bruto algos apie 195 eurus iškart nukeliauja į Sodrą, dar prieš tai, kai valstybė paims gyventojų pajamų mokestį (GPM).
Darbdavio dalis – mokestis, kurio darbuotojas net nepamato
Čia dažnai kyla painiava, nes žmonės mano, kad visą mokesčių naštą neša tik jie patys. Realybėje darbdavys taip pat moka savo dalį, tik ji neatsispindi atlyginimo lapelyje ir nemažina „į rankas” gaunamos sumos.
Darbdavio mokama Sodros įmoka šiandien sudaro maždaug 1,77 proc. nuo bruto atlyginimo. Tai daugiausia nelaimingų atsitikimų darbe draudimas, kurio dydis gali svyruoti nuo 1,49 proc. iki 2,49 proc., priklausomai nuo to, kokiai rizikos grupei priskirta įmonė – statybų bendrovei, kur rizika didesnė, teks mokėti daugiau nei, sakykime, buhalterinių paslaugų kontorai.
Tad kai darbdavys planuoja pasamdyti žmogų už 1000 eurų bruto, jam iš tikrųjų reikia numatyti biudžete apie 1017–1025 eurus – ta papildoma dalis ir yra Sodros mokestis, kurio darbuotojas iš savo kišenės niekada nemato, bet kuris tiesiogiai didina darbo vietos kainą.
Kaip visa tai atrodo praktiškai, su konkrečiais skaičiais
Paimkime paprastą pavyzdį – darbuotojas dirba už 1500 eurų bruto per mėnesį.
- Sodros įmoka (darbuotojo dalis, ~19,5 proc.): apie 292,50 eur
- Suma po Sodros atskaitymo: 1207,50 eur
- GPM (paprastai 20 proc., taikant neapmokestinamąjį pajamų dydį): priklausomai nuo NPD dydžio, apytiksliai 200–230 eur
- Grynasis atlyginimas „į rankas”: apytiksliai 980–1000 eur
Tuo tarpu darbdavys, mokėdamas tą pačią 1500 eurų bruto algą, papildomai iš savo biudžeto sumoka apie 26–37 eurus Sodros įmokos (1,77–2,49 proc.). Bendra darbo vietos kaina darbdaviui – apie 1526–1537 eurų per mėnesį.
Šie skaičiai kinta kiekvienais metais, kadangi tarifai, NPD dydis ir minimalūs atlyginimai peržiūrimi reguliariai, todėl tikslius skaičiavimus geriausia atlikti naudojant Sodros ar VMI skaičiuoklę – jos internete nemokamos ir atnaujinamos pagal aktualius teisės aktus.
Viršutinė riba – kai atlyginimas „peršoka” lubas
Ne visiems žinoma, bet Lietuvoje egzistuoja Sodros įmokų riba – tam tikra metinių pajamų suma, virš kurios papildomos VSD įmokos (pensijų dalies) nebemokamos arba mokamos mažesniu tarifu. Ši riba susieta su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje ir kasmet keičiasi.
Praktiškai tai reiškia, kad aukštas atlygis gaunantys specialistai – IT sektoriaus profesionalai, aukšto lygio vadovai – pasiekę tam tikrą metinę pajamų sumą, nuo likusios metų dalies moka mažiau Sodros įmokų. Tai svarbu žinoti planuojant metinį biudžetą, nes atlyginimo lapelis gruodį gali atrodyti kitaip nei sausį, net jei bruto suma nesikeičia.
Ką reikia žinoti savarankiškai dirbantiems ir individualią veiklą vykdantiems
Jei dirbi ne pagal darbo sutartį, o kaip individualią veiklą vykdantis asmuo, taisyklės kitokios. Tu tampi ir „darbuotoju”, ir „darbdaviu” vienu metu – visą Sodros ir sveikatos draudimo naštą tenka nešti pačiam. Įmokos skaičiuojamos nuo pajamų (dažniausiai taikoma tam tikra dalis nuo apmokestinamojo pelno), o minimali įmoka privaloma net tada, kai pajamos nedidelės.
Individualią veiklą vykdantiems asmenims verta iš anksto susidėliot planą, kiek reikės atsidėti Sodrai kiekvieną ketvirtį, kad nesusidarytų netikėtų skolų metų gale. Daug savarankiškai dirbančių žmonių šią klaidą padaro pirmais metais – uždirba, išleidžia, o tada gauna sąskaitą iš Sodros, kurios nesitikėjo.
Vietoj išvadų: ką verta įsidėti į galvą prieš pasirašant sutartį
Sodros tarifai – ne tik biurokratinis skaičius, kurį geriau ignoruoti. Tai realus veiksnys, lemiantis, kiek pinigų faktiškai gausi į sąskaitą ir kiek darbdaviui kainuoja tavo darbo vieta. Prieš pasirašydamas darbo sutartį, visada paklausk, ar aptariama suma yra bruto ar neto – skirtumas tarp jų gali būti kelios šimtinės per mėnesį, ir tai ne smulkmena.
Jei planuoji keisti darbą, derėtis dėl algos ar pradėti individualią veiklą, naudokis oficialiomis Sodros ir VMI skaičiuoklėmis – jos atsižvelgia į aktualius tarifus ir NPD dydžius, todėl paskaičiavimai bus tikslesni nei bandymas viską sudėliot galvoje. Ir svarbiausia – nepamiršk, kad tarifai kinta kiekvienais metais, tad tai, kas buvo tiesa pernai, šiemet gali skirtis keliais dešimtaisiais procento. Geriau kartą pasitikrinti aktualią informaciją nei visus metus skaičiuoti pagal seną formulę.
