Jei kada nors sėdėjote su draugais prie kavos ir kalba pasisuko apie pinigus, tikriausiai girdėjote žodį „ETF“. Kažkas jį ištaria su tokiu pasitikėjimu, tarsi kalbėtų apie orus, o jūs tuo metu tyliai galvojate – ką čia dar reiškia ta santrumpa ir ar man ja apskritai reikia domėtis. Trumpas atsakymas – taip, verta. Ilgesnis atsakymas telpa į šį straipsnį.
Kodėl visi staiga prakalbo apie ETF
Dar prieš dešimtmetį investavimas daugumai atrodė kažkas iš finansininkų pasaulio – akcijų biržos, brokerių skambučiai, sudėtingi grafikai. Šiandien situacija pasikeitusi iš esmės. Užtenka telefono, kelių eurų ir noro, o investavimo pasaulis atsiveria kaip parduotuvė, kurioje galima nusipirkti mažą gabalėlį viso pasaulio ekonomikos. Ir būtent čia į sceną išeina ETF – biržoje prekiaujami fondai, angliškai Exchange Traded Fund.
Populiarumas nėra atsitiktinis. ETF leidžia paprastu būdu investuoti į šimtus ar net tūkstančius įmonių vienu metu, nereikia rinktis pavienių akcijų, nereikia žinoti, ar „Apple“ akcijos rytoj kils, ar kris. Perki visą krepšelį, o rizika pasklinda per daugybę įmonių, sektorių, kartais ir šalių.
Kas tas ETF iš tikrųjų, be sudėtingos terminologijos
Įsivaizduokite didelį krepšį, į kurį sudėta, tarkim, penkių šimtų didžiausių JAV kompanijų akcijos – nuo technologijų milžinų iki bankų ar maisto pramonės įmonių. Šis krepšys parduodamas biržoje kaip viena vienetinė „prekė“, kurią galite nusipirkti ar parduoti bet kurią prekybos dieną, lygiai taip pat kaip paprastą akciją. Tai ir yra ETF – fondas, kuris seka tam tikrą indeksą (pavyzdžiui, S&P 500 ar MSCI World) ir jo kaina svyruoja priklausomai nuo to, kaip sekasi visoms krepšelyje esančioms įmonėms kartu.
Skirtingai nei tradiciniai investiciniai fondai, kuriuos valdo aktyvūs valdytojai, bandantys „pergudrauti“ rinką, dauguma ETF veikia pasyviai – jie tiesiog kopijuoja indeksą. Būtent dėl to jų valdymo mokesčiai dažniausiai kur kas mažesni, o ilgainiui tai reiškia daugiau pinigų jūsų kišenėje, ne fondo valdytojo.
Kaupimo planas ar vienkartinis pirkimas – koks kelias jums
Čia situacija primena kelionės planavimą. Vieni mėgsta viską suplanuoti iš anksto ir nuvažiuoti vienu dideliu šuoliu, kiti renkasi lėtesnį, bet nuoseklų maršrutą, sustodami kiekvieną mėnesį ir pridėdami po truputį. Investuojant abu keliai veda į tikslą, tik skirtingu tempu ir su skirtinga rizika.
Reguliarus investavimas, dar vadinamas kaupimu (angl. Dollar Cost Averaging), reiškia, kad kas mėnesį investuojate tą pačią sumą, nepriklausomai nuo to, ar rinka tuo metu aukštai, ar žemai. Ilgainiui tai sumažina riziką nupirkti viską vienu blogiausiu momentu ir padeda išlaikyti drausmę – pinigai tiesiog automatiškai keliauja į investicijas, be jokių emocinių svarstymų.
Vienkartinė investicija, savo ruožtu, dažnai statistiškai pasiteisina geriau, jei turite didelę sumą laisvų pinigų ir rinka ilguoju laikotarpiu kyla. Tačiau psichologiškai tai sunkiau – niekas nenori investuoti prieš pat rinkos kritimą. Pradedantiesiems dažnai patariama derinti abu principus: dalį įdėti iš karto, o likusią dalį kaupti reguliariai.
Kuriuos ETF verta pastebėti, jei tik pradedate
Pasirinkimų rinkoje šiandien tiek daug, kad akys pradeda raibti – yra ETF, sekantys viso pasaulio akcijas, tik Europos, tik besivystančias rinkas, technologijų sektorių, obligacijas, net auksą. Pradedantiesiems dažniausiai rekomenduojama pradėti nuo plačių, gerai diversifikuotų fondų, o ne bandyti iš karto atrasti „karštą“ nišą.
- Pasaulio akcijų indeksas (pvz., sekantis MSCI World arba FTSE All-World) – apima tūkstančius įmonių iš dešimčių šalių, taigi rizika paskirstyta plačiausiai, kokia tik įmanoma vienu pirkimu.
- S&P 500 fondas – seka 500 didžiausių JAV kompanijų, istoriškai vidutinė metinė grąža siekė apie 7–10 proc., nors, žinoma, praeities rezultatai negarantuoja ateities.
- Europos indeksų ETF – jei norite daugiau geografinio balanso ir mažiau priklausomybės nuo dolerio kurso, verta pažiūrėti į fondus, sekančius STOXX Europe 600 ar panašius indeksus.
- Obligacijų ETF – ramesnis pasirinkimas tiems, kas nenori didelio kainų svyravimo arba jau turi akcijų dalį ir nori subalansuoti portfelį.
Svarbu nepamiršti ir apie fondo dydį bei likvidumą – kuo didesnis fondas, tuo dažniausiai mažesni mokesčiai ir stabilesnis prekybos procesas. Taip pat verta patikrinti, ar fondas kaupiamasis (dividendus reinvestuoja automatiškai) ar išmokamasis (dividendus perveda į jūsų sąskaitą) – tai turi įtakos ir mokesčiams, ir patogumui.
Mokesčiai, brokeriai ir kitos smulkmenos, kurios sugadina nuotaiką, jei jų nepastebi
Investavimo pasaulyje mokesčiai – kaip nematomas bagažo mokestis pigiame skrydyje. Iš pirmo žvilgsnio atrodo nedidelis, bet ilgainiui gali suvalgyti nemažą dalį grąžos. Kalbant apie ETF, egzistuoja kelios mokesčių rūšys: fondo valdymo mokestis (TER – Total Expense Ratio), brokerio komisiniai už pirkimą ir pardavimą, valiutos konvertavimo mokesčiai, kartais ir mokesčiai už sąskaitos laikymą.
Geros žinios – konkurencija tarp brokerių ir fondų valdytojų per pastarąjį dešimtmetį nemažai numušė kainas. Daugelis populiarių pasaulio indeksų ETF šiandien turi TER apie 0,2 proc. per metus ar net mažiau, o kai kurie neurope populiarūs brokeriai siūlo nemokamą arba labai pigų prekybos vykdymą tam tikriems ETF sąrašams.
Renkantis brokerį, verta atkreipti dėmesį ne tik į kainą, bet ir į reguliavimą – ar įmonė veikia pagal Europos Sąjungos investuotojų apsaugos taisykles, ar jūsų turtas laikomas atskirai nuo brokerio įmonės lėšų. Tai nėra nuobodi smulkmena, o realus saugumo klausimas, jei kada nors kas nors nutiktų pačiai brokerio įmonei.
Klaidos, kurias beveik visi padaro pradžioje
Niekas neatvyksta į investavimo pasaulį be klaidų – klausimas tik, ar jos bus brangios, ar pigios pamokos. Dažniausiai pasikartojantis scenarijus – žmogus pradeda investuoti, po mėnesio rinka nukrenta 10 proc., ir apimtas panikos viską parduoda su nuostoliu. Tada, žinoma, rinka atsigauna, o jis stebi iš šalies, jausdamasis apgautas.
Kita dažna klaida – per didelis diversifikavimo troškimas, kai žmogus perka po truputį dešimt skirtingų ETF, kurie iš tikrųjų persidengia beveik 80 proc. tų pačių įmonių. Tokiu atveju sukuriamas įspūdis apie platų portfelį, nors realybėje rizika beveik nesumažėja, tik padidėja administracinis chaosas.
Trečia klaida – bandymas „pagauti dugną“ arba laukti „geresnio momento“ pradėti. Rinkos laikas (angl. market timing) yra vienas sunkiausiai nuspėjamų dalykų net profesionaliems investuotojams, o statistika rodo, kad laikas rinkoje dažniausiai svarbesnis nei bandymas atspėti tinkamą laiką rinkai.
Pirmas bagažas kelionei, kuri trunka dešimtmečius
Investavimas į ETF savo esme labai panašus į kelionės planavimą po visą žemyną – galima rinktis vieną didelį bilietą, apimantį viską iš karto, arba keliauti po truputį, sustojant kiekvieną mėnesį naujoje stotelėje. Svarbiausia – nesustoti vidury kelio vien todėl, kad orai vieną dieną pasitaikė lietingi.
Jei tik pradedate, praktiškas patarimas – pasirinkite vieną ar du plačius, gerai diversifikuotus pasaulio arba JAV indekso ETF, atsidarykite sąskaitą reguliuojamame brokeryje, nustatykite automatinį pirkimą kas mėnesį ir tiesiog palikite tam laiko dirbti. Neverta stebėti kainos kiekvieną dieną – tai tik didina norą veikti impulsyviai. Užtenka pasitikrinti portfelį kartą per ketvirtį ar pusmetį, patikrinti, ar strategija dar atitinka jūsų tikslus, ir vėl grįžti prie kasdienių reikalų.
Ir dar vienas dalykas, kurį verta atsiminti – investavimas nėra loterija ir nėra sprintas. Tai lėtas, kartais net nuobodus procesas, kuriame didžiausią darbą atlieka laikas ir sudėtinės palūkanos, o ne jūsų sugebėjimas atspėti rinkos judesius. Kaip ir gerai suplanuotoje kelionėje per Europą, svarbiausia ne tai, kaip greitai pasieksite galutinį tašką, o tai, kad išlaikysite ramybę, kai kelyje pasitaikys duobių, ir tęsite maršrutą toliau.
