Vasara Europoje – tai ne vien terasos, ežerai ir kalnų takai. Tai ir mažas, vos matomas padaras, kuris tyliai tyko krūmuose, aukštoje žolėje ar miško paklotėje ir laukia, kol praeisi pro šalį. Erkės neturi nei skubos, nei nervų – jos tiesiog sėdi ir laukia. Ir kai jau užsikabina, retai kas iš karto pajunta. Todėl apie erkinį encefalitą ir erkių įsisiurbimą kalbėti verta ne baimės, o sveiko atsargumo tonu – kaip apie dar vieną dalyką, į kurį reikia atkreipti dėmesį keliaujant po žemyną, lygiai taip pat, kaip patikrinama, ar veikia draudimas ar kur artimiausia vaistinė.
Kodėl ta mažytė erkė kelia tiek triukšmo
Erkė – tai ne vabzdys, o vorinis, giminingas vorams ir skorpionams. Jos dydis primena aguonos grūdelį, todėl ant kūno pastebėti ją nelengva, ypač jei ji pasirenka plaukuotą galvos dalį, pažastis ar kelio užlenkimą. Kai erkė įsisiurbia, ji išskiria seiles su anestezuojančiu poveikiu – todėl žmogus dažniausiai nejaučia nei įkandimo, nei paties siurbimo proceso. Tai gali trukti nuo kelių valandų iki kelių parų, o tuo laiku erkė, jei ji užkrėsta, turi galimybę perduoti virusą ar bakteriją.
Europoje erkės aktyviausios pavasarį ir vasarą, tačiau šiltėjant klimatui jų sezonas ilgėja – kai kuriose šalyse jos jau pasitaiko net žiemą, kai temperatūra pakyla virš nulio kelioms dienoms. Todėl griežtos taisyklės „erkės kanda tik nuo balandžio iki rugsėjo“ jau nelabai galioja.
Erkinis encefalitas – kas tai ir kodėl jis skiriasi nuo boreliozės
Dažnai žmonės viską suveda į vieną krepšelį – „erkės kanda, gali užsikrėsti“. Bet iš tiesų erkė gali platinti kelis skirtingus patogenus, o du dažniausi Europoje yra erkinis encefalitas (virusas) ir Laimo borelioze (bakterija). Tai visiškai skirtingi susirgimai, skirtingi jų mechanizmai ir, svarbiausia, skirtinga profilaktika.
Erkinis encefalitas – virusinė infekcija, kuri pažeidžia centrinę nervų sistemą. Pirmoji ligos fazė primena gripą: karščiavimas, galvos skausmas, nuovargis, raumenų skausmai. Po kelių dienų būklė gali laikinai pagerėti, o tada – daliai užsikrėtusiųjų – ateina antroji fazė, kai virusas pasiekia smegenis ar smegenų dangalus. Tada gali pasireikšti meningitas, encefalitas, kai kada – ilgalaikiai neurologiniai pokyčiai. Skirtingai nuo boreliozės, erkinio encefalito neįmanoma gydyti antibiotikais – nuo viruso jie nepadeda. Vienintelė patikima apsauga – vakcina.
Boreliozė savo ruožtu sukeliama bakterijos ir dažniausiai (nors ne visada) pasireiškia būdinga bėrimo žiedu vietoje įkandimo. Ją galima gydyti antibiotikais, jei diagnozė nustatoma laiku. Tad esminis skirtumas – nuo vieno galima pasiskiepyti, nuo kito ne, bet jį galima sėkmingai gydyti.
Kur Europoje reikia būti atsargesniam
Erkinis encefalitas nėra tolygiai paplitęs po visą žemyną – yra vadinamosios „karštos zonos“, kuriose viruso nešiotojų procentas tarp erkių yra reikšmingai didesnis. Tradiciškai didžiausia rizika laikoma Vidurio ir Rytų Europoje:
- Austrija, Čekija, Slovėnija – regionai, kuriuose skiepijimas nuo erkinio encefalito yra beveik savaime suprantamas dalykas tarp vietinių gyventojų.
- Lietuva, Latvija, Estija – Baltijos šalys pagal sergamumą erkiniu encefalitu vienos aukščiausiai Europoje, ypač miškingose vietovėse.
- Vokietijos pietai (Bavarija, Badenas-Viurtembergas), Šveicarija, Šiaurės Italija – ten taip pat registruojami atvejai, o rizikos žemėlapiai skelbiami viešai per nacionalines sveikatos institucijas.
- Skandinavijos šalys – ilgą laiką buvo laikomos saugesnėmis, tačiau klimato kaita erkėms atvėrė naujas teritorijas, ir Švedijoje ar Danijoje rizika pastaraisiais metais akivaizdžiai auga.
Jei planuoji kelionę su turizmu gamtoje – žygius, stovyklavimą, dviračių maršrutus per miškus ar pievas – verta prieš išvykstant pasitikrinti konkrečios šalies ar regiono epidemiologinę situaciją. Daugelis Europos sveikatos institucijų turi interaktyvius erkinio encefalito rizikos žemėlapius, kuriuose regionai pažymėti spalvomis pagal riziką.
Kaip teisingai pašalinti erkę, jei ji jau įsisiurbė
Radus įsisiurbusią erkę, panika – blogiausias patarėjas. Svarbiausia veikti greitai, tačiau tvarkingai, nes netinkamas šalinimas gali padidinti infekcijos riziką.
- Naudok pincetą su plonais galais arba specialų erkių traukimo įrankį – suimk erkę kuo arčiau odos, prie jos „galvos“, ne prie pilvo.
- Trauk lygiai, be sukimo ir be spaudimo pilvo srities – tokiu būdu sumažini riziką, kad erkė „išspaudžia“ turinį atgal į žaizdą.
- Niekada nenaudok aliejaus, alkoholio, degtukų liepsnos ar kitų „liaudies metodų“ – jie erkę tik dar labiau sudirgina, ji gali greičiau atiduoti savo seiles.
- Po pašalinimo vietą nuplauk vandeniu su muilu arba dezinfekuok.
- Pažymėk datą – jei per kelias savaites toje vietoje pasirodo raudonas žiedas ar prasideda karščiavimas, tai signalas kreiptis į gydytoją.
Erkinio encefalito atveju rizika perduoti virusą egzistuoja nuo pat įkandimo momento, nes virusas yra erkės seilėse – tad, skirtingai nuo boreliozės, čia greitas pašalinimas nebūtinai apsaugo nuo užsikrėtimo. Tai tik dar vienas argumentas, kodėl svarbiausia yra profilaktika prieš keliones, o ne reakcija po fakto.
Vakcina – vienintelis realus skydas
Kadangi antibiotikai prieš virusą nepadeda, o gydymas antrojoje ligos fazėje daugiausia yra palaikomasis, vakcinacija yra praktiškai vienintelis būdas reikšmingai sumažinti riziką sunkiai susirgti. Skiepų kursas dažniausiai susideda iš kelių dozių, o pilna apsauga formuojasi ne per vieną injekciją, todėl jei planuoji keliauti į endeminę zoną vasarą, apie skiepijimąsi verta pasidomėti gerokai iš anksto – žiemą arba pavasario pradžioje, o ne likus savaitei prieš kelionę.
Verta paminėti ir tai, kad vakcina nuo erkinio encefalito neapsaugo nuo boreliozės – tai skirtingi susirgimai, ir vieno skiepo nepakanka visai apsaugai. Tad net pasiskiepijus, apranga ir repelentai vis tiek turi likti kelionės krepšyje.
Praktinė apsauga lauke – smulkmenos, kurios veikia
Nuo erkinio encefalito nėra vaistų kaip nuo gripo, tad prevencija tikrai atlieka pagrindinį vaidmenį. Kelios paprastos, bet efektyvios taisyklės:
- Rengiantis eiti į mišką ar aukštą žolę, verta rinktis šviesios spalvos drabužius – ant jų erkę lengviau pastebėti.
- Kojines užsimauti ant kelnių, ne atvirkščiai – tai užkerta kelią erkei patekti prie kojos.
- Repelentai su DEET arba ikaridino baze veikia efektyviai, tačiau juos reikia naudoti reguliariai, ne vieną kartą per dieną.
- Grįžus iš gamtos, apžiūrėti visą kūną, ypač plaukų linijas, pažastis, kelio užlenkimus ir juosmens sritį.
- Naminius gyvūnus taip pat verta patikrinti – erkės mielai keliauja ant šunų kailio ir tada persikelia į namus.
Mitai, kuriuos jau laikas palaidoti
Aplink erkes susikaupė nemažai liaudiškos „išminties“, kuri realiai tik trukdo. Vienas iš labiausiai paplitusių mitų – kad erkė iškart perduoda infekciją įkandimo momentu. Tiesa yra ta, kad boreliozės atveju rizika didėja proporcingai laikui, kiek erkė būna prisisiurbusi, todėl greitas pašalinimas tikrai turi reikšmę. Tačiau erkinio encefalito atveju viskas kiek kitaip – kaip minėta, virusas gali patekti ir per pačias seiles nuo pirmųjų minučių.
Kitas mitas – kad erkės gyvena tik miškuose. Tiesą sakant, jos mielai apsigyvena ir miesto parkuose, apleistuose sodo sklypuose, net gerai prižiūrimose pievelėse, jei netoliese yra aukštesnė žolė ar krūmai. Tad nereikia keliauti į tolimą girią, kad rizika padidėtų – erkė gali laukti ir netoli namų.
Kelionė toliau – su sveiku protu, ne su baime
Erkinis encefalitas skamba grėsmingai, ir tikrai nereikia jo nuvertinti, tačiau visiškai nereikia ir atsisakyti kelionių po Europos gamtą dėl šios mažos, aguonos grūdelio dydžio grėsmės. Reikalas paprastas – jei žinai, kur keliauji, pasiruoši iš anksto ir turi po ranka pincetą, repelentą bei šiek tiek atidumo, rizika nukrenta iki minimumo. Šalys, kuriose erkinis encefalitas dažnas, seniai gyvena su šia realybe – vietiniai pasiskiepija, apžiūri vaikus po žaidimų kieme ir tiesiog žino, kur tikėtis daugiau erkių.
Taigi, jei šįmet planuoji žygius per Austrijos Alpes, dviračių maršrutus per Baltijos miškus ar stovyklavimą Bavarijos pievose – pagalvok apie vakciną iš anksto, pasiimk tinkamus drabužius ir nepamiršk apžiūrėti savęs vakare, tarsi tai būtų dar viena kelionės rutina, kaip patikrinimas, ar telefonas įkrautas. Erkė nebūtinai sugadins atostogas – bet tik tuo atveju, jei jai neduosi tokios galimybės.
