Kai žiūri į skelbimus apie parduodamus ar nuomojamus namus, tikriausiai jau esi pastebėjęs tas mažas spalvotas juosteles su raidėmis nuo A++ iki G. Dauguma žmonių jas praleidžia nesigilinę, o gaila, nes ta viena raidė gali reikšti šimtus, o kartais net tūkstančius eurų skirtumo per metus šildymo sąskaitose. Energinio naudingumo klasė A++ – tai aukščiausias arba vienas iš aukščiausių rodiklių, kuriuo šiandien gali pasigirti pastatas Europoje. Bet kas iš tikrųjų slypi už šio žymėjimo, kaip jis skaičiuojamas ir ar tikrai verta vaikytis tos papildomos raidelės prie A – pabandysime išsiaiškinti be sausos teorijos, gyvai ir suprantamai.
Kas ta A++ klasė ir iš kur ji atsirado
Energinio naudingumo sertifikavimo sistema Europoje nėra vienoda kaip, tarkim, PVM tarifai – kiekviena šalis turi savo niuansų, bet bendra logika panaši visur. Lietuvoje pastatų energinio naudingumo klasės nustatytos pagal tai, kiek energijos pastatas suvartoja kvadratiniam metrui per metus, atsižvelgiant į šildymą, vėdinimą, karšto vandens ruošimą ir apšvietimą. Kadaug daugiau nei dešimtmetį atgal aukščiausia klasė buvo tiesiog A, tačiau technologijos ir statybos standartai tobulėjo taip greitai, kad reikėjo naujų kategorijų virš esamos skalės. Taip atsirado A+ ir A++, o kai kuriose šalyse net A+++.
Iš esmės A++ namas – tai pastatas, kuris suvartoja minimaliai daug energijos ir dažniausiai geba pats pasigaminti ar sutaupyti tiek, kad artimai priartėja prie „nulinės energijos“ pastato koncepcijos. Kalbame apie itin storą ir kokybišką izoliaciją, sandarią pastato konstrukciją, rekuperacinę vėdinimo sistemą ir dažnai – atsinaujinančios energijos šaltinius, tokius kaip saulės kolektoriai ar šilumos siurbliai.
Kaip realiai skaičiuojama klasė – ne tik pojūtis, o konkretūs skaičiai
Daugelis mano, kad energinio naudingumo klasė nustatoma „iš akies“ – kiek šviesos pro langus prasimuša, kiek šalta žiemą kambaryje. Realybėje tai gan sudėtingas inžinerinis skaičiavimas, kurį atlieka sertifikuoti specialistai, naudodami specialią programinę įrangą. Skaičiuojama pagal Europos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo (EPBD), kuri kiekvienoje šalyje adaptuota su savo specifiniais reikalavimais.
Pagrindiniai parametrai, į kuriuos žiūrima:
- šilumos nuostoliai per sienas, stogą, grindis ir langus (vadinamasis U koeficientas)
- pastato sandarumas – kiek oro pralaidumo yra sandūrose ir jungtyse
- šildymo ir vėdinimo sistemų efektyvumas
- ar naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai
- geografinė padėtis ir klimato zona (šildymo sąnaudos Ispanijoje ir Suomijoje skaičiuojamos skirtingai)
Gauta suminė vertė lyginama su norminiais rodikliais ir taip priskiriama konkreti klasė. A++ namuose ši vertė paprastai neviršija 15 kWh/m² per metus – palyginimui, senos statybos daugiabučiai kartais suvartoja per 200 kWh/m².
A++ prieš A+ prieš paprastą A – ar skirtumas realiai jaučiamas
Čia daugelis žmonių klysta manydami, kad tarp A ir A++ skirtumas kosmetinis. Iš tikrųjų kalbame apie visai kitokį pastato konceptą. Paprasta A klasė šiandien Vokietijoje ar Danijoje yra tiesiog standartinis reikalavimas naujai statybai – niekas jau nebe stebisi. A+ jau reiškia papildomas investicijas į izoliaciją ir modernesnę techniką. O A++ – tai kai pastatas praktiškai nereikalauja aktyvaus šildymo didžiąją metų dalį, nes išlaiko šilumą taip efektyviai, kad pakanka žmonių kūno šilumos, elektros prietaisų ir saulės spindulių per langus.
Praktiškai tai jaučiama taip: A klasės name žiemą vis tiek šalta prie langų, girdisi vėjas, o šildymo katilas dirba nuolat. A++ name temperatūra išlieka tolygi visame būste, nėra skersvėjų, o oro kokybė geresnė, nes veikia rekuperacinė vėdinimo sistema, filtruojanti dulkes ir alergenus. Tai jau nebe vien apie sąskaitas – tai apie gyvenimo kokybę.
Kiek tai kainuoja ir ar investicija atsiperka
Tiesa, kurios niekas nemėgsta girdėti – A++ namas kainuoja daugiau. Statybos sąnaudos gali būti 15-30 proc. didesnės nei standartinio A klasės pastato, priklausomai nuo pasirinktų technologijų. Storesnė izoliacija, kokybiškesni langai (dažniausiai trisluoksniai su specialia danga), rekuperacinė sistema, galbūt saulės elektrinė ar šilumos siurblys – visa tai kainuoja pinigus iš karto.
Bet skaičiuojant ilguoju laikotarpiu vaizdas keičiasi. Šildymo sąnaudos A++ name gali būti kelis kartus mažesnės nei standartiniame naujos statybos name, o palyginus su senos statybos butu skirtumas gali siekti ir dešimt kartų. Jei šiandien senas namas per žiemą „suvalgo“ tūkstantį eurų dujoms ar elektrai, A++ name ta suma gali nukristi iki šimto ar dviejų šimtų. Investicijos atsiperka per 10-15 metų, o po to jau tiesiog gyveni pigiau ir patogiau.
Verta paminėti ir kitą pusę – nekilnojamojo turto rinkoje A++ pastatai laikomi likvidesniais. Perkant ar parduodant, aukšta energinė klasė šiandien tampa realiu argumentu derybose, ypač kai kalba pasuka apie kainą.
Parama ir subsidijos – Europos pinigai už tavo sienas
Čia įdomi dalis, kurios daugelis nepastebi. Europos Sąjunga aktyviai skatina energetinį efektyvumą, ir tam skiriama nemažai lėšų per įvairias programas. Lietuvoje veikia programa „Renovuojame kartu“ ir panašūs projektai, per kuriuos galima gauti kompensaciją už namo renovaciją, jei po darbų pasiekiama aukštesnė energinio naudingumo klasė. Kai kuriais atvejais kompensuojama iki 50-70 proc. tinkamų išlaidų, jei pasiekiama A ar aukštesnė klasė.
Panašios sistemos veikia ir kitose ES šalyse – Vokietijoje per KfW banką galima gauti lengvatinių paskolų ir subsidijų statant ar renovuojant energiškai efektyvius namus, Prancūzijoje veikia „MaPrimeRénov“ programa, Lenkijoje – „Czyste Powietrze“. Skirtumas tik terminologijoje, esmė ta pati – valstybės ir ES bendrai finansuoja perėjimą prie žalesnio ir efektyvesnio būsto fondo, nes tai tiesiogiai susiję su klimato tikslais.
Prieš pradedant statybas ar renovaciją, verta pasidomėti aktualiomis programomis savo šalyje ar regione – kartais paraiškos priimamos ribotą laiką, ir praleisti langą reiškia praleisti tikrai reikšmingą finansinę paramą.
Praktiniai žingsniai norintiems pasiekti A++
Jei planuoji statyti naują namą ar rimtai renovuoti seną, čia keli dalykai, kuriuos verta žinoti iš praktinės pusės, o ne tik iš normatyvų knygos:
- Pradėk nuo architekto, ne nuo statybininko. Pastato forma, orientacija pagal saules puses ir langų išdėstymas jau nustato pusę energinio efektyvumo prieš pradedant statyti sienas.
- Nesitaupyk ant izoliacijos. Tai vienintelė investicija, kuri „veikia“ visą pastato gyvavimo laiką be jokios priežiūros.
- Sandarumas svarbiau nei atrodo. Net su geriausia izoliacija, jei pastatas nesandarus, šiluma tiesiog išgaruoja pro plyšius. Reikalauk termovizinio patikrinimo prieš priimant darbus.
- Rekuperacija – ne prabanga, o būtinybė. Be jos sandariame name greitai kaupsis drėgmė ir CO2, todėl vėdinimo sistema tampa neatsiejama A++ klasės dalimi.
- Pasitikrink sertifikuotą specialistą. Energinio naudingumo sertifikatą gali išduoti tik atestuoti specialistai – patikrink jų kvalifikaciją iš anksto, nes rinkoje pasitaiko ir formalaus požiūrio ekspertų.
Renovuojant seną pastatą siekti A++ ne visada realistiška dėl konstrukcinių ribojimų, bet net iš D klasės pakilti į B ar A jau reiškia didžiulį pokytį sąskaitose ir komforte.
Vienoje raidėje – visa Europos energetikos filosofija
Kai pagalvoji plačiau, energinio naudingumo klasė A++ yra kur kas daugiau nei marketinginė etiketė ant statybos brošiūros. Tai konkretus, skaičiais pagrįstas atsakas į klausimą, kaip Europa nori gyventi ateityje – mažiau priklausomai nuo importuoto kuro, mažiau apkraunant klimatą ir patogiau kiekvienam namų ūkiui. Nuo Portugalijos iki Estijos šalys eina panašia linkme, tik skirtingu tempu, ir ta pati raidžių sistema, nors ir su lokaliais niuansais, tampa savotišku bendru kalbos vardikliu, kai lygini būstus skirtingose šalyse.
Jei sveriasi mintis statyti ar renovuoti – nesileisk gąsdinti pradinės kainos skaičiaus. Pažiūrėk į tai kaip į ilgametę sutartį su savo pinigine: kiekvienas eurą įdėtas į izoliaciją ar sandarumą sugrįžta metai po metų mažesnėmis sąskaitomis. Ir galiausiai, net jei A++ šiandien tavo biudžetui atrodo nepasiekiama žvaigždė, kiekvienas žingsnis link aukštesnės klasės – nauji langai, papildomas izoliacijos sluoksnis, modernesnis šildymo katilas – jau yra reali, matoma pažanga tavo pačio namuose, o ne tik popieriuje su sertifikato antspaudu.
