Važiuojant po Europą automobiliu, dažnai pagalvojame apie degalus, kelio mokesčius, vinjetes ar draudimą, bet vienas dalykas nuolat lieka šešėlyje – greičio viršijimo baudos. Kiekviena šalis turi savo taisykles, savo baudų dydžius ir savo būdą jas išsiaiškinti su pažeidėju, net jei tas žmogus jau seniai grįžo namo. Ir tai ne tik teorinė problema – šengeno erdvėje, kur sienos praktiškai neegzistuoja, informacija apie baudas keliauja tarp valstybių gana efektyviai. Todėl verta žinoti, kas jūsų gali tikėtis, jei greičio kamera Prancūzijoje, Italijoje ar Kroatijoje užfiksuoja jūsų automobilį lekiantį greičiau, nei leidžiama.
Kodėl greičio kameros Europoje tokios skirtingos
Kiekviena Europos šalis turi savo greičio matavimo sistemą, ir tai ne tik apie skaičius kilometrus per valandą. Vienur kameros stovi matomose vietose su ženklais, kitur – slapta, be jokio įspėjimo. Italijoje, pavyzdžiui, populiarios „Tutor“ sistemos, kurios matuoja vidutinį greitį ilgame ruože, ne konkrečiame taške – tai reiškia, kad sulėtinti prie pat kameros nepadės, jei anksčiau lėkėte pernelyg greitai. Prancūzijoje kamerų tinklas vienas tankiausių Europoje, ir jos veikia tiek pagrindiniuose keliuose, tiek miestų gatvėse.
Kroatijoje ir Slovėnijoje policija dažnai naudoja mobilius radarus, kurie tiesiog stovi pakelėje su pareigūnu, o Vokietijoje, nepaisant garsios reputacijos apie autobanus be greičio ribojimų, miestuose ir kaimo keliuose baudos už viršijimą gali būti gana skaudžios kišenei. Skandinavijos šalyse, ypač Norvegijoje, baudos siejamos su pajamomis – kuo daugiau uždirbi, tuo daugiau mokėsi, todėl vietiniams ten baudos gali siekti kelis tūkstančius eurų.
Kiek realiai kainuoja viršyti greitį
Skaičiai labai įvairūs, ir čia svarbu supjaustyti pagal šalis, nes lyginti Lietuvą su, sakykim, Šveicarija tiesiog neišeina.
- Lietuvoje viršijus greitį iki 10 km/h dažniausiai gaunamas įspėjimas arba nedidelė bauda, o esant didesniam pažeidimui baudos siekia nuo 30 iki kelių šimtų eurų, priklausomai nuo to, kiek kilometrų viršyta.
- Prancūzijoje minimali bauda už nedidelį viršijimą – apie 90 eurų, o už didesnius pažeidimus gali siekti 1500 eurų ir daugiau, dar pridedant taškų atėmimą iš teisių, jei jos prancūziškos.
- Italijoje baudos svyruoja nuo 40 iki 3000 eurų, priklausomai nuo pažeidimo dydžio ir vietos – autostradoje ar mieste.
- Šveicarijoje sistema griežčiausia visoje Europoje – viršijus greitį daugiau nei 40 km/h galima prarasti teisę vairuoti visai, o baudos gali siekti kelis tūkstančius frankų.
- Ispanijoje baudos dažniausiai nuo 100 iki 600 eurų, bet turistams siunčiamos pašto tvarka, jei automobilis nuomotas.
Verta atkreipti dėmesį, kad daugelyje šalių yra taikoma nuolaida, jeigu baudą sumoki per nustatytą laikotarpį – dažniausiai per 15-20 dienų. Tai gali sumažinti sumą net trečdaliu, tad jei bauda atkeliavo, verta nelaukti paskutinės dienos.
Nuomotas automobilis – kas moka ir kaip sužino
Jei vairuojate savo automobilį, situacija paprastesnė – bauda atkeliauja jūsų registracijos adresu tiesiogiai. Tačiau su nuomotais automobiliais viskas kitaip. Nuomos bendrovė gauna pranešimą apie pažeidimą, nes automobilis registruotas jos vardu, ir tada perduoda jūsų duomenis institucijoms arba pati administruoja baudos sumokėjimą, pasiimdama iš jūsų papildomą administracinį mokestį – jis gali siekti nuo 20 iki 50 eurų, nepriklausomai nuo pačios baudos dydžio.
Tai reiškia, kad nedidelė 60 eurų bauda gali lengvai išaugti į 100 eurų sąskaitą, kai prisideda nuomos bendrovės mokestis. Kai kurios kompanijos šį mokestį nuskaito nuo kortelės praėjus keliems mėnesiams po kelionės, todėl žmonės kartais net nebesuvokia, už ką jiems buvo nuskaityti pinigai. Rekomenduojama išsaugoti nuomos sutartį ir sekti banko sąskaitos judesius bent pusę metų po kelionės.
Kaip sužinoti, ar turite neapmokėtą baudą
Ne visos šalys siunčia baudas paštu automatiškai – kai kur reikia patiems pasidomėti. Štai keli būdai:
- Patikrinti savo pašto dėžutę namuose per kelias savaites po kelionės – daugelis šalių siunčia pranešimą registruotu laišku.
- Kai kurios šalys, pavyzdžiui Italija ar Ispanija, turi internetines sistemas, kur galima įvesti automobilio numerį ir patikrinti pažeidimus.
- Jei automobilis buvo nuomotas, susisiekti su nuomos bendrove ir paklausti, ar nėra užregistruotų pažeidimų per kelionės laikotarpį.
- Sekti el. paštą – kai kurios institucijos siunčia pranešimus elektroniniu būdu, jei automobilis registruotas per tarptautinę sistemą.
Vienas svarbus dalykas – kai kurios šalys turi terminą, per kurį bauda turi būti pristatyta pažeidėjui, kitaip ji netenka galios. Pavyzdžiui, Prancūzijoje toks terminas gali būti keli mėnesiai, o Italijoje – iki 360 dienų nuo pažeidimo dienos, kas reiškia, kad bauda gali atkeliauti net metams pasibaigus.
Kas nutiks, jei nesumokėsite baudos
Čia daugelis mano, kad jei bauda gauta kitoje šalyje, jos galima tiesiog nekreipti dėmesio. Realybėje tai rizikinga strategija. Europos Sąjungoje veikia tarpvalstybinio informacijos mainų sistema, kuri leidžia valstybėms narėms bendrinti duomenis apie transporto priemonių savininkus tarp šalių. Praktiškai tai reiškia, kad Lietuvos gyventojo duomenys gali būti pasiekiami Italijos ar Prancūzijos institucijoms, jei tos siekia išsiaiškinti pažeidėją.
Neapmokėta bauda gali sukelti keletą nepatogumų:
- Delspinigiai, kurie augina pradinę sumą kelis kartus.
- Perdavimas skolų išieškojimo įmonėms, kurios tada susisiekia jau agresyviau.
- Kai kuriose šalyse – draudimas pirkti automobilio nuomos paslaugą tos kompanijos ateityje.
- Teoriškai – problemos kitą kartą kertant tos šalies sieną, nors praktikoje smulkios baudos retai sukelia realias kliūtis pasienyje.
Verta pabrėžti, kad ne visos šalys taip pat aktyviai vykdo baudų vykdymą prieš užsienio piliečius, ir dažnai galiojimo laikotarpis tiesiog pasibaigia be jokių pasekmių. Bet tikėtis to ir rizikuoti – ne pati protingiausia strategija, ypač jei planuojate dar kartą aplankyti tą pačią šalį.
Kaip apskųsti baudą, jei manote, kad ji neteisinga
Apskųsti baudą kitoje šalyje gana sudėtingas procesas, bet ne neįmanomas. Kiekviena šalis turi savo procedūrą, dažniausiai reikalaujama pateikti skundą per nustatytą laikotarpį – dažnai tai 15-30 dienų nuo pranešimo gavimo. Skundas turi būti pateiktas tos šalies kalba arba dažnai priimama ir anglų kalba, jei turistas.
Prieš skundžiant, verta apsvarstyti, ar tikrai turite pagrindą – pavyzdžiui, jei kamera fotografavo netinkamą numerį, jei greičio ribojimo ženklas buvo neįžiūrimas ar užstotas, arba jei automobilis tuo metu buvo parduotas ar nuomotas kitam žmogui. Tuščias skundas be pagrindo dažniausiai tik prailgina procesą ir gali net padidinti baudos sumą kai kuriose šalyse, kaip Vokietijoje, kur už nepavykusį skundą pridedama papildomų administracinių mokesčių.
Praktiniai patarimai prieš kelionę automobiliu
Vietoj to, kad rizikuotumėte gauti baudą ir tada spręsti, geriau iš anksto pasiruošti:
- Prieš kelionę pasidomėkite konkrečios šalies greičio ribojimais – jie gali skirtis miestuose, kaimo keliuose ir autostradose.
- Naudokite navigacijos programėles, kurios rodo greičio ribojimus realiu laiku, pavyzdžiui Google Maps ar Waze, kur bendruomenė žymi kamerų vietas.
- Jei nuomojate automobilį, atidžiai perskaitykite sutartį dėl administracinių mokesčių už baudas – tai gali būti paslėpta smulkiu šriftu.
- Atminkite, kad daugelyje šalių greičio ribojimai lietuje ar prastu matomumu automatiškai sumažėja, net jei ženklo nėra.
- Turėkite bent minimalų atsargos fondą kelionei – jei bauda atkeliaus, nesumokėjimas laiku tik padidins sumą.
Kai baudos tampa tik dalimi didesnio kelionių paveikslo
Galiausiai visa ši tema apie greičio baudas – tai tiesiog dar viena detalė, kurią verta žinoti planuojant kelionę per keletą Europos šalių. Nesvarbu, ar vairuojate savo automobilį per Alpes, ar nuomojate mašiną Ispanijoje savaitgaliui, žinojimas, kaip skiriasi taisyklės ir baudos tarp šalių, padeda išvengti nemalonių staigmenų grįžus namo. Europa iš vienos pusės atrodo kaip vientisa erdvė be sienų, bet kai kalbame apie kelių eismo taisykles, kiekviena valstybė lieka savarankiška su savo sistema, savo terminais ir savo požiūriu į pažeidėjus.
Geriausia strategija – tiesiog vairuoti atsargiai, sekti ženklus, neskubėti ir prisiminti, kad kelios minutės sutaupytos lekiant per greitai retai vertos rizikos gauti kelių šimtų eurų sąskaitą po kelių savaičių. Ir jei jau taip nutiko – geriau spręsti klausimą greitai, pasinaudojant ankstyvo mokėjimo nuolaidomis, nei leisti problemai augti savaime. Kelionės po Europą turėtų likti prisiminimuose dėl vaizdų ir patirčių, o ne dėl pašto dėžutėje aptiktų vokų su svetimos šalies herbu.
