Kai žmogus nusprendžia pradėti savo verslą, pirmas klausimas dažniausiai būna ne „ką daryti”, o „iš kur gauti pinigų”. Lietuvoje šis klausimas neretai atsimuša į tris raides – INVEGA. Bet realybėje paramos verslo pradžiai kraštovaizdis yra kur kas platesnis nei viena institucija. Yra ES struktūriniai fondai, yra Užimtumo tarnybos subsidijos, yra regioninės programos, kurios vieniems žinomos, kitiems – visiška paslaptis. Pabandykime išsiaiškinti, kas iš tikrųjų veikia, kaip tuo pasinaudoti ir kur žmonės dažniausiai suklysta.
Kodėl viskas sukasi apie INVEGA
INVEGA – tai valstybės valdoma įmonė, kuri pati pinigų nedalija, bet veikia kaip tarpininkas tarp valstybės, ES fondų ir bankų. Paprasčiau tariant, INVEGA sukuria sąlygas, kad bankai norėtų skolinti tiems, kuriems paprastai neskolintų – naujai įsikūrusiems, be turto, be kredito istorijos. Ji garantuoja daugiau nei bankai patys apsiimtų rizikuoti.
Praktiškai tai reiškia, kad jeigu jūsų verslo idėja atrodo perspektyvi, bet banko akyse jūs esate „rizikinga” – nei turto įkeisti, nei pajamų parodyti, INVEGA garantija gali tapti tuo raktu, kuris atidaro banko duris. Svarbu suprasti: paraišką bankui teikiate patys, bet informuojate, kad norite pasinaudoti INVEGA garantija konkrečiai savo paskolai.
Garantijos, paskolos ir kaip tai atrodo iš vidaus
INVEGA administruoja kelias skirtingas priemones, ir jas verta atskirti, nes žmonės jas nuolat sumaišo.
- Individualios garantijos – kai bankas skolina verslui, o INVEGA garantuoja iki 80 proc. paskolos sumos. Jums patiems tereikia susitarti su banku, garantijos dalį susitvarko bankas kartu su INVEGA.
- Mikrokreditai per finansų tarpininkus – skirti mažoms sumoms, dažniausiai iki kelių tūkstančių eurų, kai bankai net nesivargina svarstyti tokios paraiškos.
- Dalinis palūkanų kompensavimas – ne tiesioginė paskola, bet grąžinama dalis sumokėtų palūkanų. Skamba nekaip, bet per kelis metus tai gali būti nemažai sutaupytų pinigų.
Realybėje daugelis pradedančių verslininkų net nesusimąsto, kad jų banko paskola gali būti su INVEGA garantija – tiesiog nepaklausė. Tad pirmas praktinis patarimas: eidami į banką dėl verslo paskolos, iškart paklauskite, ar galima pasinaudoti INVEGA garantija. Bankininkai patys ne visada pasiūlo, jiems paprasčiau ir be to.
Subsidijos, kurios neįsivardija kaip subsidijos
Čia pradeda kilti šiokia tokia sumaištis, nes kai kurios priemonės keičia pavadinimus kas kelis metus. Šiuo metu aktyviausia kryptis – priemonės, orientuotos į verslumo skatinimą ir smulkiojo verslo kūrimąsi regionuose. Jos administruojamos per INVEGA arba tiesiai per Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, priklausomai nuo konkrečios programos.
Svarbiausia, ką reikia žinoti apie tokias subsidijas – jos dažniausiai skiriamos pagal principą „gavai pinigus, dabar reikia atsiskaityti”. Tai nėra grantas be sąlygų. Reikės:
- pateikti verslo planą su prognozėmis bent 2-3 metams į priekį;
- išlaikyti veiklą minimalų sutartą laikotarpį (dažniausiai 2-3 metai);
- tinkamai apskaityti visas išlaidas, kurioms buvo skirtos lėšos – čekiai, sąskaitos, sutartys;
- pasiruošti, kad bus tikrinama, ar viešoji lėšos naudojamos pagal paskirtį.
Žmonės, kurie mano, kad subsidija – tai laisvi pinigai, dažnai nusivilia, kai supranta, kiek popierinio darbo tai reikalauja. Bet tiems, kas iš anksto tam pasiruošia, tai tikrai veikianti pagalba, ne tušti pažadai.
ES fondai – kur jų realiai ieškoti
Europos Sąjungos pinigai Lietuvoje pasiekia verslo pradininkus keliais keliais, ir dažnai žmonės tiesiog nežino, kur žiūrėti. Pagrindinis šaltinis – www.esinvesticijos.lt, kur skelbiami visi kvietimai teikti paraiškas pagal 2021-2027 m. finansavimo periodą. Ten reikia sekti reguliariai, nes kvietimai atsidaro ir užsidaro – kartais langas paraiškoms būna vos kelias savaites.
Verta žinoti, kad dalis ES lėšų skiriamos ne tiesiogiai per centrinę valdžią, bet per regioninius projektus, savivaldybių administruojamas programas ar vietos veiklos grupes (VVG), veikiančias kaimo vietovėse pagal LEADER metodą. Tai reiškia, kad jeigu planuojate verslą ne Vilniuje ar Kaune, o mažesniame miestelyje, jums gali būti prieinama papildoma parama, kurios sostinės gyventojas net nepamatys.
Praktinis patarimas – pasidomėkite savo regiono verslo informacijos centru (VIC). Jie nemokamai konsultuoja, padeda susigaudyti, kokie kvietimai aktualūs konkrečiai jūsų situacijai, ir dažnai žino apie smulkius, mažiau reklamuojamus projektus, kurių centrinėse svetainėse nerasite iš pirmo karto.
Užimtumo tarnyba – ta parama, kurią pamirštame
Jeigu esate bedarbis arba registruotas Užimtumo tarnyboje, jums prieinama viena iš patogiausių paramos verslo pradžiai formų – subsidija savo darbo vietai įsikurti. Suma nėra didžiulė (dažniausiai siekia kelis tūkstančius eurų, priklausomai nuo minimalios mėnesinės algos dydžio ir konkrečios tvarkos metais), bet svarbu tai, kad šie pinigai skiriami kaip negrąžintina dotacija, jeigu laikomasi sutarties sąlygų.
Sąlyga paprasta – reikia veiklą vykdyti mažiausiai metus, kartais ilgiau. Paraiškos procesas nėra sudėtingas: reikia parengti verslo planą, jį pateikti teritoriniam Užimtumo tarnybos skyriui, sulaukti vertinimo. Kadangi konkurencija tarp pretendentų kartais nemaža, verslo plano kokybė čia tikrai lemia, gaunate paramą ar ne.
Šis kelias dažnai lieka nepastebėtas, nes žmonės Užimtumo tarnybą sieja tik su bedarbio pašalpa, o ne su verslo kūrimo galimybėmis. Tačiau tiems, kas šiuo metu neturi darbo ir svarsto apie savo verslą, tai vienas realiausių ir greičiausių būdų gauti pradinį kapitalą.
Verslo planas, dokumentai ir smulkmenos, kurios nulemia viską
Nesvarbu, kokia priemonė – INVEGA garantija, ES fondų grantas ar Užimtumo tarnybos subsidija – visur reikės verslo plano. Ir čia žmonės labai skiriasi savo požiūriu: vieni rašo formaliai, „kad būtų”, kiti iš tikrųjų apgalvoja skaičius.
Geras verslo planas neturi būti ilgas ar pilnas gražių žodžių. Jis turi turėti:
- realistišką pajamų prognozę, paremtą rinkos analize, ne norais;
- konkretų sąnaudų sąrašą – kam tiksliai bus skiriami pinigai;
- aiškų atsakymą, kodėl klientai turėtų pirkti pas jus, ne konkurentą;
- bent minimalų rizikos vertinimą – kas nutiks, jei pardavimai bus mažesni nei planuota.
Vertintojai, kurie skaito šimtus panašių paraiškų, greitai atskiria tuos, kurie tiesiog nukopijavo šabloną, nuo tų, kurie iš tikrųjų suprato savo verslo modelį. Investuokite laiko į šitą dokumentą – jis atsiperka.
Klaidos, kurios kartojasi metai iš metų
Bendraujant su žmonėmis, kurie bandė gauti paramą verslo pradžiai, pastebimos tos pačios klaidos vis iš naujo:
- Vėlavimas su dokumentais. Kvietimai teikti paraiškas turi konkrečius terminus, o žmonės palieka viską paskutinei dienai, kai kažkur trūksta pažymos ar parašo.
- Nepasitikslinimas dėl tinkamų išlaidų. Ne visos išlaidos, kurias planuojate, tinkamos finansuoti pagal konkrečią priemonę. Verta iš anksto pasitikslinti sąrašą, kas laikoma tinkama, o kas ne.
- Per didelis pasitikėjimas viena priemone. Kai kurie žmonės deda visas viltis į vieną paraišką ir, ją atmetus, tiesiog pasiduoda. Verta iš anksto turėti B planą – kitą priemonę ar finansavimo šaltinį.
- Nesuprastos sutarties sąlygos. Gavus paramą, dažnai reikia laikytis įsipareigojimų (veikti tam tikrą laiką, nemažinti darbo vietų skaičiaus, ir pan.). Šių sąlygų nesilaikymas gali baigtis grąžinimu su palūkanomis.
Nuo idėjos iki pirmo euro sąskaitoje – kaip tai sudėti į vieną paveikslą
Jeigu reikėtų sudėti visą šitą informaciją į vieną praktinį planą, jis atrodytų taip: pirma, apsibrėžkite, kokia jūsų situacija – ar esate registruotas bedarbis (tada pirmiausia žiūrėkite į Užimtumo tarnybą), ar turite jau veikiantį verslo modelį ir norite jį plėsti (tada INVEGA garantija bankui gali būti greičiausias kelias), ar planuojate verslą regione, kur veikia vietos veiklos grupės (tada ieškokite LEADER kvietimų).
Antra, prieš rašydami paraišką, susisiekite su verslo informacijos centru savo mieste ar rajone – jų konsultacijos nemokamos, ir jie realiai žino, kokie kvietimai šiuo metu aktyvūs. Trečia, verslo planą rašykite ne kaip formalumą, o kaip įrankį patys sau – jeigu skaičiai neišeina popieriuje, jie neišeis ir realybėje.
Ir galiausiai – nebijokite kombinuoti kelis paramos šaltinius. Nieko blogo nėra, kad pradinį kapitalą gaunate iš Užimtumo tarnybos subsidijos, o vėliau, plėsdami veiklą, imate paskolą su INVEGA garantija. Parama verslo pradžiai Lietuvoje nėra viena durys, į kurias reikia pataikyti – tai visas koridorius durų, ir dažniausiai bent viena iš jų atsidaro tam, kas iš tikrųjų pasirengęs ir turi aiškų planą, ne tik gerą norą.
