Nėštumas – tai devynių mėnesių kelionė, kurios metu moters kūnas keičiasi kone kas savaitę, o kartu su juo keičiasi ir tai, kokių tyrimų reikia, kada juos daryti ir ko iš jų tikėtis. Daugelis būsimų mamų pirmą kartą sužinojusios apie nėštumą jaučiasi pasiklydusios tarp savaičių skaičiavimo, gydytojų rekomendacijų ir internete plūstančios informacijos. Pabandykime viską surikiuoti taip, kad liktų mažiau klausimų ir daugiau ramybės.
Kaip tiksliai skaičiuojamos nėštumo savaitės
Pirmas dalykas, kuris suklaidina beveik visas moteris – nėštumo savaitės skaičiuojamos ne nuo apvaisinimo dienos, o nuo paskutinių menstruacijų pirmosios dienos. Tai reiškia, kad kai gydytojas sako „šešta savaitė“, faktiškai embrionas vystosi tik apie keturias savaites. Skamba keistai, bet toks skaičiavimo būdas yra tarptautinis standartas, nes tiksli apvaisinimo diena retai kada žinoma, o menstruacijų data – žinoma dažniausiai.
Visas nėštumas tradiciškai dalinamas į tris trimestrus:
- Pirmasis trimestras – nuo 1 iki 13 savaitės
- Antrasis trimestras – nuo 14 iki 27 savaitės
- Trečiasis trimestras – nuo 28 savaitės iki gimdymo, apie 40-41 savaitę
Verta žinoti, kad tik apie 5 procentai vaikų gimsta tiksliai numatytą dieną – likusieji atsiranda kelias dienas ar savaites anksčiau arba vėliau, ir tai visiškai normalu.
Pirmasis trimestras: kada bėgti pas gydytoją
Kai testas parodo dvi juostelytes, pirmoji mintis dažniausiai – kada eiti pas ginekologą. Skubėti nereikia, bet ir per ilgai atidėlioti nepatartina. Optimaliausias laikas pirmam vizitui – apie 6-8 savaitę, kai jau galima atlikti ultragarsą ir įsitikinti, kad embrionas vystosi gimdoje, ne už jos ribų.
Pirmojo trimestro metu atliekami tyrimai yra patys svarbiausi visame nėštume, nes jie parodo bendrą sveikatos būklę ir leidžia laiku pastebėti galimas komplikacijas:
- Kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas
- Bendras kraujo tyrimas, gliukozės kiekis
- Skydliaukės hormonų (TSH) patikra
- Tyrimai dėl infekcijų – ŽIV, hepatitų B ir C, sifilio, toksoplazmozės, raudonukės
- Šlapimo tyrimas ir baktериologinis pasėlis
- Pirmasis ultragarsinis tyrimas apie 11-13 savaitę su nuchalinės raukšlės matavimu
Apie 11-13 savaitę atliekamas ir kombinuotas patikros testas, kuris kartu su kraujo tyrimu (PAPP-A ir beta-hCG) leidžia įvertinti riziką dėl chromosomų anomalijų, tokių kaip Dauno sindromas. Šis testas nėra diagnozė, o tik rizikos vertinimas – jei rezultatas parodo padidėjusią riziką, siunčiama papildomai tirtis.
Antrasis trimestras – ramiausias, bet ne be tyrimų
Daugelis moterų šį etapą vadina „auksiniu laikotarpiu“ – pykinimas dažniausiai atslūgsta, energijos daugiau, o pilvukas jau matomas, tačiau dar nekelia didelio diskomforto. Vis dėlto tyrimų grafikas neatslūgsta.
Apie 18-22 savaitę atliekamas antrasis, detalusis ultragarsas, kuris kartais vadinamas anatominiu skenavimu. Tuo metu specialistas patikrina visus vaisiaus organus – smegenis, širdį, inkstus, stuburą, galūnes – ir įvertina, ar viskas formuojasi taip, kaip turėtų. Šis tyrimas ilgas, kartais užima 30-45 minutes, todėl vertėtų nesijaudinti, jei procedūra vyksta ilgiau nei tikėtasi – tai dažniausiai reiškia tik kruopštų patikrinimą.
Antrame trimestre taip pat rekomenduojama:
- Gliukozės tolerancijos testas apie 24-28 savaitę – patikrinti, ar nėra nėštumo diabeto
- Antihemolizinis testas, jei mama turi Rh neigiamą kraujo grupę
- Kraujo tyrimas dėl anemijos
Jei pirmame trimestre rizikos testai parodė kažką neaiškaus, gydytojas gali pasiūlyti amniocentezę – vaisiaus vandenų mėginio paėmimą, kuris duoda tikslų atsakymą apie chromosomų būklę. Tai invazyvi procedūra, todėl ji atliekama tik tada, kai tam yra konkretus pagrindas, o ne kaip standartinis kiekvienos moters tyrimas.
Trečiasis trimestras: pasiruošimas finišui
Kai pilvas jau tikrai didelis, o kūdikio spyriai jaučiami kasdien, dėmesio centras persikelia į pasiruošimą gimdymui. Vizitai pas gydytoją tampa dažnesni – iki 36 savaitės kas 2-3 savaites, po to kas savaitę.
Trečiojo trimestro tyrimų sąrašas apima:
- Trečiasis ultragarsas apie 30-34 savaitę – vertinamas augimas, placentos padėtis, vandenų kiekis
- Streptokokų grupės B tepinėlis apie 35-37 savaitę
- Kardiotokografija (KTG) – vaisiaus širdies veiklos ir gimdos susitraukimų stebėjimas, dažniausiai nuo 32-34 savaitės
- Kraujospūdžio ir svorio kontrolė kiekviename vizite dėl preeklampsijos rizikos
Streptokokų testas kelia daug klausimų – daugelis moterų nustemba sužinojusios, kad turi šią bakteriją, kuri paprastai nekelia problemų suaugusiam žmogui, bet gali būti pavojinga naujagimiui gimdymo metu. Jei testas pozityvus, gimdymo metu skiriami antibiotikai profilaktiškai, ir tai visiškai standartinė praktika, ne priežastis panikuoti.
Ką daryti, jei tyrimų kalendorius skiriasi tarp šalių
Čia verta paminėti dalyką, kurį pastebi kiekviena moteris, gyvenanti ar keliaujanti tarp skirtingų Europos šalių – protokolai nėra vienodi. Kai kuriose valstybėse pirmasis ultragarsas atliekamas jau 6 savaitę, kitose – tik 8-10. Kai kur gliukozės testas standartinis visoms, kitur – tik rizikos grupei priskiriamoms moterims. Vokietijoje, pavyzdžiui, ultragarsų skaičius per nėštumą reglamentuotas gana aiškiai, o Prancūzijoje ar Ispanijoje praktika kiek laisvesnė.
Jei tenka keisti gydytoją ar šalį nėštumo metu, verta:
- Turėti su savimi visų atliktų tyrimų kopijas, geriausia – ir originalo kalba, ir vertimą
- Neišsigąsti, jei naujas gydytojas siūlo kitokį tyrimų grafiką – dažniausiai skirtumai atsiranda dėl skirtingų nacionalinių rekomendacijų, ne dėl to, kad kažkas anksčiau buvo padaryta neteisingai
- Pasitikrinti, ar draudimas ar valstybinė sistema apmoka konkretų tyrimą toje šalyje, kurioje šiuo metu esate
Smulkūs, bet dažnai pamirštami tyrimai
Be didžiųjų ultragarsų ir kraujo tyrimų yra ir mažesnių dalykų, kurie lengvai pasimeta bendrame sąraše, tačiau turi savo svarbą.
- Danties patikra – hormonų pokyčiai gali padidinti dantenų uždegimo riziką, o problemos su dantimis siejamos su padidėjusia priešlaikinio gimdymo rizika
- Šlapimo tyrimas kiekviename vizite – dažnas, bet paprastas būdas laiku pastebėti šlapimo takų infekciją ar baltymo padidėjimą, kuris gali signalizuoti preeklampsiją
- Regos patikra, jei moteris turi diabetą – nėštumo hormonai gali laikinai paveikti regėjimą
- Geležies atsargų patikra – ne visos moterys turi standartinį anemijos tyrimą, tačiau esant nuovargiui verta paprašyti papildomo patikrinimo
Šie tyrimai retai patenka į „privalomų“ sąrašus, bet praktikoje jie neretai padeda išvengti didesnių problemų vėlesniame etape.
Vietoj išvadų – trumpas kelionės žemėlapis kišenėje
Jei visą šią informaciją sudėti į vieną vaizdą, gaunasi maždaug toks maršrutas: pirmame trimestre – patvirtinimas ir bazinė sveikatos patikra, apie 11-13 savaitę – rizikos vertinimas dėl chromosomų anomalijų, antrame trimestre – detalus anatominis ultragarsas ir gliukozės testas, trečiame – paruošimas gimdymui su streptokokų testu ir reguliarus širdies veiklos stebėjimas. Kiekviena savaitė turi savo užduotį, ir nė viena iš jų nėra atsitiktinė.
Praktiškas patarimas, kurį verta prisiminti nuo pirmos dienos – užsirašinėti savo tyrimų datas ir rezultatus vienoje vietoje, ar tai būtų paprastas sąsiuvinis, ar telefono aplikacija. Nėštumo metu informacijos tiek daug, kad net patyrusios mamos pamiršta, kada buvo koks tyrimas ir koks rezultatas. Taip pat neverta bijoti klausti gydytojo antrą, trečią ar penktą kartą to paties dalyko – ši kelionė vyksta tik kartą su šiuo konkrečiu kūdikiu, ir teisė suprasti, kas vyksta savo kūne, priklauso jums, o ne statistikai ar bendram protokolui. Tyrimai egzistuoja ne tam, kad gąsdintų, o tam, kad leistų ramiai sulaukti tos dienos, kai visos savaitės, skaičiai ir grafikai pasibaigs viena paprasta žinia – jau gimė.
